Kaip paaiškėjo, Rusija naftos srityje tiesiogiai priklausoma nuo bendrovių iš Amerikos, ES ir Japonijos, kurios rūpinasi ne tik tiekimu, bet ir techniniu naftos gavybos įrangos aptarnavimu, automatizacijos, ryšių, geofizikos klausimais ir moksliniais tyrimais, skelbia newsru.com.
Ketvirtis iškastinio kuro išgaunama naudojant hidraulinio plėšimo arba smulkinimo metodą, kuriam reikiamą įrangą suteikia išskirtinai Amerika.
Pirmoji iš didžiausių Rusijos naftos bendrovių, paskelbusių apie Vakarų pritaikytų sankcijų žalą, yra „Lukoil“, teigia dienraštis „Kommersant“. Bendrovės vadovas Vagitas Alekperovas per susitikimą su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu praeitą penktadienį Sočyje konstatavo, kad, nors „Lukoil“ pritaikytos tik technologinės, o ne finansinės sankcijos, užsienio kapitalo rinkų durys jai užtrenktos.
„Mes nesitikime gauti kokių nors pinigų, ypač artimoje ateityje. Galime kliautis tik turimomis lėšomis“, - pareiškė „Lukoil“ vadovas. Anksčiau „Lukoil“ jau skelbė apie ketinimus 2015 metų investicijų programą sumažinti 2 mlrd. dolerių (5,37 mlrd. Lt)
Technologinės JAV ir ES sankcijos „Lukoil“ bendrovei padarys menkesnę žalą: kaip teigia V. Alekperovas, ribojimai technologijoms, būtinoms dirbant didesniame nei 150 metrų gylyje, darbams sekliuose Kaspijos jūros vandenyse nesutrukdys. Tačiau, kaip pažymi „Lukoil“ vadovas, Rusijos naftos bendrovės turėtų susitaikytų su mintimi, kad trūks tiek pinigų, tiek technologijų iš Vakarų.
Pati silpniausia Rusijos naftos sektoriaus vieta, anot „Lukoil“ vadovo, yra hidrauliniam plėšimui naudojamos amerikiečių technologijos. Oficialiai tokios įrangos tiekimas į Rusiją nėra uždraustas, tačiau bet kurią akimirką sankcijos gali būti išplėstos – „todėl jau šiandien reikia labai daug pastangų, siekiant užkirsti kelią sunkumams, kurie kiltų tokiems ribojimams įsigaliojus“.
V. Alekperovas pažymi, kad Rusijos pramonė gali pasirūpinti reikiama įranga, „tačiau tam reikalingos didžiulės sumos pinigų“, kurių neturi nei naftininkai, nei mašinų gamintojai.
Partnerių iš Vakarų atsisakymas bendradarbiauti padarys didžiausią žalą „Rosneft“. Bendrovės generalinis direktorius Aleksandras Diukovas savaitgalį per interviu „Rossija 24“ pareiškė, kad „trys-keturi partneriai“ jau stabdo bendradarbiavimą. Anot A.Diukovo, „Gazprom Neft“ verslui tai ne itin svarbu, tačiau prireiks laiko ieškant naujų patikimų partnerių.
Penktadienį JAV naftos milžinė „ExxonMobil“, turinti rimtų verslo interesų Rusijoje, pranešė, kad JAV finansų ministerija „jai suteikė licenciją ir leidimą į darbus įtraukti tiekėjus ir piliečius iš Amerikos, kurie užtikrintų darbų, susijusių su gręžinių eksploatacija, saugą ir sklandumą“.
„Lukoil“ kartu su „Total“ turi bendrą įmonę, kuri užsiima Bazenovskojės skalūnų naftos telkinio, esančio Vakarų Sibire, eksploatacija. V. Alekperovas teigia, kad šiuo metu bendrovės teisininkai aiškinasi, kaip šios bendros įmonės veiklą galėtų paveikti sankcijos.
„Gazprom Neft“ taip pat teks ieškoti naujų partnerių, padėsiančių pasirūpinti darbams būtina įranga.
Trečioji sankcijų prieš Rusiją banga nuvilnijo 2014 metų rugsėjo 12 dieną. Kaip skelbia RBK, šį kartą Amerikos pritaikytos sankcijos itin griežtos.
Rusijos Federacijos naftos ir dujų bendrovėms dabar trūksta ne tik finansinių išteklių, bet ir technologijų bei įrangos darbams Arktyje. Nors oficialiuose su sankcijomis susijusiuose dokumentuose teigiama, kad ribojimai techniniam aptarnavimui neturi būti taikomi jau galiojantiems susitarimams, tačiau tai teisiškai įvertinti gana sudėtinga.
