Prašymą padėti „Rosneft“ dujų bendrovės vadovas Igoris Sečinas premjerui Dmitrijui Medvedevui pateikė dar prieš kelias savaites, agentūrai sakė valdininkas, turįs informacijos apie vyriausybės reakciją. Premjeras sutiko klausimą svarstyti tik tada, kai bendrovė, padedama vyriausybės atstovų, parengs galutinį sprendimą.
Šis klausimas buvo patikėtas Rusijos vicepremjerui Arkadijui Dvorkovičiui, kuris atsakingas už valstybines energetikos sektoriaus bendroves. Kaip žurnalistams sakė net keli valstybiniai šaltiniai, trečiadienio vakarą jis surengė susirinkimą, skirtą „Rosneft“ prašymo svarstymui. D. Medvedevo atstovė spaudai Natalija Timakova į RBK klausimus neatsakė.
Susirinkimo metu visų suinteresuotų institucijų atstovams buvo nurodyta apsvarstyti „Rosneft“ prašymą, o pačiai „Rosneft“ – pateikti papildomų su prašymu susijusių skaičiavimų, sako A. Dvorkovičiaus atstovas.
Pagrindinis „Rosneft“ prašymas buvo skirti 1,5 trilijonų rublių, pažymėjo vienas šaltinis. I. Sečino paprašyta pateikti daugiau įrodymų, kad bendrovei tikrai reikia tokios valstybės paramos. Sužinoti, kada „Rosneft“ turėtų pateikti patikslintą prašymą, agentūrai nepavyko.
Priminsime, kad rugpjūčio 14 dieną dienraštis „Vedomosti“ paskelbė, kad I. Sečinas paprašė vyriausybės suteikti finansinę paramą „Rosneft“. Tokia informacija paaiškėjo iš ekonomikos plėtros viceministro Olego Fomičevo laiško šalies energetikos ministerijai, kur jis, gavęs vyriausybės nurodymą, I. Sečino prašymą analizuoja.
Dienraščio teigimu, „Rosneft“ vadovas pasiūlė penkis būdus, kaip padėti bendrovei. Pats brangiausias iš jų – už Nacionalinio gerovės fondo lėšas išpirkti naujų „Rosneft“ obligacijų už 1,5 trilijoną rublių. Kaip teigia ekspertai, „Rosneft“, matydama, kad vyriausybė palankiai nusiteikusi bendrovių, save laikančių Vakarų sankcijų aukomis, atžvilgiu, nusprendė pasinaudoti proga.
Laiške paramos „Rosneft“ būtinybę I. Sečinas aiškina JAV pritaikytomis sankcijomis. Liepos 19 dieną JAV finansų departamentas uždraudė JAV bendrovėms, bankams ir piliečiams bei visiems, kurie veiklą vykdo per Ameriką, teikti kreditus ir paskolas (ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui) bendrovėms „Rosneft“, „Novatek“, „Gazprombank“ ir „Vniešekonombank“. Draudimas galioja ir akcijų įsigijimui.
Nors sankcijas, kuriuose numatyti ribojimai ilgalaikiam finansavimui, pritaikė tik JAV, Europos bankai ir investuotojai prie jų taip pat prisijungė, nes dauguma iš jų dirba Amerikos rinkoje ir nenori gadinti santykių su JAV valdžia.
