Seime įstrigo projektas, kuris atvertų galimybes buitiniams vartotojams, įsirengiantiems saulės energijos modulius, ne tik gaminti elektrą savo reikmėms, bet ir atiduoti perteklinę energiją į tinklą su galimybe susigrąžinti, kai jos trūksta, t.y. būtų įgyvendinta dvipusė apskaitos sistema. Seimas kreipėsi išvados į LR Vyriausybę, o šios poziciją suformavo Energetikos ministerija, pastarosios, panašu – „Lesto”, t.y. suinteresuota šalis.
Vyriausybės išvadoje teigiama, kad įvedus siūlomą dvipusę elektros apskaitą, buitiniai vartotojai, įsirengę saulės modulius, sumažintų „Lesto“ pajamas 1,97 mln. litų, o bendrovė šiuos „nuostolius“ paskirstytų visiems vartotojams, todėl elektra brangtų.
Paaiškinsiu, kodėl valdžios atstovų skaičiavimai ir išvados yra klaidingos, o įstatymo pakeitimas būtų naudingas ir gyventojams, ir biudžetui (tiek Lietuvos, tiek tiesiogiai „Lesto“).
Visų pirma reikia atskirti tai, ką Energetikos ministerija suplakė į vieną. 1,97 mln. litų „netektį“ sudaro dvi sumos: 1,23 mln. litų ir 0,74 mln. litų.
1,23 mln. litų – tai suma, kuria sumažės „Lesto“ pajamos, jeigu vartotojai namuose patys savo reikmėms gaminsis elektrą (visoje Lietuvoje – iki 10 MW, kiek leidžia įstatymas). Mūsų vertinimu, įtraukti mažesnį elektros suvartojimą kaip nuostolį, kurį reikia paskirstyti kitiems vartotojams – visiškai nelogiška. Jeigu vartotojas taupo elektrą, mažina vartojimą, negalima jo už tai apmokestinti. Juk tokios pačios sumos „Lesto“ negaus ir kai kas šeštas Lietuvos namų ūkis vieną naudojamą kaitriąją 60 W lemputę pakeis 12 W taupiąja elektros lempute. Tuomet, remiantis Energetikos ministerijos pateiktu nutarimo projektu, visas jame numatytas nuostatas reikėtų taikyti ir taupiųjų elektros lempučių pirkėjams, nes jie taip pat lems negautas pajamas „Lesto“. Jiems pritaikius apmokestinimą, tapatų saulės energetikai, taupiųjų lempučių pirkėjai turės papildomai mokėti po 20 ct už kiekvieną sutaupytą kilovatvalandę (kWh).
Likusi – 0,74 mln. litų – dalis, tai suma, kiek „Lesto“ kainuos priimti į tinklą buitinių vartotojų pagamintą elektrą ir juos aptarnauti. Sutinkame ir logiška, kad šios išlaidos neturi gulti ant kitų vartotojų pečių, ir norime atkreipti dėmesį, kad dabar Seimui pateiktas įstatymo projektas būtent tai ir numatė. Jame aiškiai parašyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įvertins visus objektyviai apskaičiuotus dvipusės apskaitos kaštus ir juos gaminantys vartotojai turės apmokėti. Tad minėta infrastruktūros naudojimo suma tikrai neguls ant kitų vartotojų pečių.
Be to, yra ir dalykų, kuriuos Energetikos ministerija nutylėjo. Kaip žinia, daugiausia saulės elektros pagaminama dieną ir vasarą, kai biržoje ji yra brangiausia. Tuo tarpu buitiniai vartotojai elektros žymiai daugiau sunaudoja vakare ir žiemą, kai energija yra pigiausia. Mūsų skaičiavimais, „Lesto“, kuris šiuo metu yra ir energijos tiekėjas, iš vartotojų gaudamas pigesnės elektros nei biržoje, per metus gautų iki 1,5 mln. litų ekonominės naudos.
Dabar Seime įstrigęs įstatymo projektas būtų naudingas ne tik vartotojams ir „Lesto“, bet ir šalies ekonomikai: į bendrą 10 MW saulės jėgainių įrengimą buitiniai vartotojai turėtų investuoti apie 50 mln. litų. 90 proc. šių lėšų taptų užsakymais Lietuvos projektuotojams, elektrikams, montuotojams ir modulių gamintojams, pagyvindami šalies ekonomiką. Be to, buitinės saulės jėgainės leistų atsisakyti 9500 MWh elektros energijos importo ir kasmet papildomai dar 1,5 mln. litų liktų Lietuvos ekonomikoje. Be to, tai prisidėtų prie šalies energetinio saugumo didinimo.
Galiausiai, greta šių ekonominės naudos argumentų, nereikia pamiršti ir užsibrėžtų siekių mažinti CO2 išmetimą, apie ką Vyriausybės nutarimo projekte nė neužsiminta. 10 MW saulės jėgainių elektros gamyba leistų sumažinti CO2 išmetimus po 4750 t per metus. Tai ne tik padidintų šalies indėlį į aplinkos tausojimą, bet ir leistų gauti papildomų pajamų iš prekybos „žaliaisiais sertifikatais“.