Specialistų išvadoje konstatuojama, kad Vilniaus miesto savivaldybė sostinės biudžetui padarė 71 mln. litų nuostolių pirkdama paslaugas iš UAB „City service“ už šilumos energiją, rašoma FNTT pranešime.
Atlikdami ūkinės finansinės veiklos tyrimą už 2002-2012 metų laikotarpį, FNTT specialistai nustatė, kad „City service“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos sutartys ir atsiskaitymo būdas sudarė prielaidas švaistyti Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšas, o „City service“ – nepagrįstai gauti pelną, susidarantį iš kainų skirtumo, perkant šilumos energiją iš „Vilniaus energijos“ ir perparduodant Vilniaus m. savivaldybei.
Nuo 2002 metų švietimo įstaigų (lopšelių, darželių, mokyklų, gimnazijų, ir kt.), kurių steigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė, šilumos ūkio priežiūros ir eksploatacijos darbus vykdo „City service“, pagal sutartis, pasirašytas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Vilniaus miesto savivaldybė atsiskaitymus už „City service“ suteiktas paslaugas vykdo pagal sutartyse numatytą formulę, į kurios dedamąsias yra įtraukiamos ir šilumos tiekimo, taip pat karšto vandens paruošimo paslaugos.
Tuo tarpu „City Service“ šilumos energiją, naudojamą švietimo įstaigų šildymui ir karšto vandens paruošimui, įsigyja iš centralizuotai šilumos energiją tiekiančios „Vilniaus energijos“. Tačiau „City Service“, skirtingai nei Vilniaus miesto savivaldybė, atsikaitymus už šilumos energiją vykdo remdamasi šilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis, o ne pagal formulę, naudojamą atsiskaitymams su Vilniaus m. savivaldybe.
„City Service“: FNTT tyrimo išvados tėra eilinis politikavimas
„City Service“ teigia, kad tyrimas – eilinis politikavimas. Bendrovės vykdančiojo direktoriaus Edvino Paulausko atsiųstame komentare teigiama, kad teisėsaugos institucijos jau anksčiau konstatavo, kad sutartis yra tinkamai vykdoma.
„FNTT atliktas Vilniaus miesto savivaldybės ir „City Service“ sutarties dėl paslaugų miesto švietimo įstaigoms teikimo tyrimas nėra jokia naujiena, kertasi su tikrove ir labiau primena eilinį politikavimą. Visos aukščiausiosios Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos, nagrinėjusios tarptautinio konkurso aplinkybes, konstatavo, kad sutartis pasirašyta nepažeidžiant galiojančių įstatymų ir yra vykdoma tinkamai.
Šio proceso tyrimus 2012 baigė LR Generalinė prokuratūra, kuri neradusi nusikaltimo sudėties, tyrimą nutraukė. Po Viešųjų pirkimų tarnybos išsakytų pastabų, kurios tapačios šiandien FNNT paskelbtosioms, vykę teismai – nuo žemiausios institucijos iki 2013 m. rugpjūčio pirmąją vykusio Aukščiausiojo teismo – konstatavo, kad sutartis teisėta, o joje taikomas ESCO modelis yra galimas.
Tarptautinį konkursą, kuriame dalyvavo Lietuvos ir užsienio kompanijos paskelbusi Vilniaus savivaldybė su jį laimėjusiu „City Service“ pasirašė sutartį. Joje taikomas ESCO modelis, kurio esmė yra ta, kad užtikrinama, jog rangovui investavus lėšas miesto švietimo sektoriuje bus garantuojama higienos normas atitinkanti temperatūra, teikiama sistemų priežiūra bei likviduojamos avarijos mažesnėmis sąnaudomis, nei iki jos pasirašymo“, rašoma E. Paulausko komentare.
