Ar be naftos ir gamtinių dujų Rusijos ekonomika dar turi kitų rezervų? Ar įmanoma per porą metų padidinti šalies BVP 50 proc. nedidinant energijos išteklių kainų, be milžiniškų biudžetinių lėšų injekcijų, mobilizavimo ir investicijų iš Kinijos? Taip, tai įmanoma, jei būtų sukurtos sąlygos plėtoti smulkų ir vidutinį verslą, rašo „Forbes“.

Šiandieną smulkaus ir vidutinio verslo įmonės Rusijoje sudaro 20 proc. šalies BVP arba 400 mlrd. JAV dolerių (apie 1 trln. litų). JAV smulkaus ir vidutinio verslo įmonės sudaro 50 proc. šalies BVP arba 8 trln. JAV dolerių (20,23 trln. litų).

JAV komercinę veiklą vykdo 22 mln. personalo neturinčių įmonių ir beveik 6 mln. darbuotojų turinčios įmonės. Rusijoje individualią veiklą vykdo apie 3 mln. gyventojų, o darbuotojų turinčių įmonių šioje šalyje – 2 mln.

Taip pat egzistuoja didžiulis skirtumas vertinant vykdomų veiklų kryptis. Pavyzdžiui, smulkaus verslo įmonėms JAV tenka 24 proc. patentų šimte sparčiausiai besivystančių mokslo ir pramonės šakose. Rusijoje mokslo ir technologijų vystymo srityje komercinę veiklą vykdo vos 5 proc. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, iš jų smulkaus verslo įmonių dalis katastrofiškai maža.
JAV smulkaus verslo įmonių pagaminamos prekės sudaro 34 proc. eksporto, o Rusijoje – vos 5 proc.

Akivaizdu, kad Rusija – prasta smulkaus verslo partnerė. Tik 6 proc. valstybinių užsakymų tenka smulkiam verslui, o gynybos ir saugumo sektoriuje veiklą vykdančios smulkaus verslo įmonės visiškai nedalyvauja valstybiniuose konkursuose. JAV 22 proc. valstybės užsakymų tenka smulkiam verslui, o daugiausiai valstybinių užsakymų smulkaus verslo įmonės gauna iš Gynybos ministerijos.

Problemos Rusijoje kyla dar prieš pradedant komercinę veiklą: iki šiol Maskvoje įmonių neleidžiama registruoti gyvenamosiose patalpose. Apie 52 proc. JAV verslininkų įmonių registruotos jų pačių namuose.

JAV įvairiais būdais bando privilioti verslininkus iš užsienio. Apie 14 proc. JAV įmonių buvo sukurtos užsienyje, o JAV pilietybę šie verslininkai užsieniečiai gavo vėliau. Mažų ir vidutinių įmonių skaičius dar didesnis ir siekia net 20 proc. Rusijoje sudėtinga suskaičiuoti įmones šioje šalyje turinčius užsieniečius, tačiau visuomenės požiūris į tokius verslininkus leidžia teigti, jog jų tikrai nėra daug.
Ne ką mažiau apie požiūrį į smulkųjį verslą byloja ir mokesčiai. JAV smulkaus verslo įmonėms tenkanti mokestinė našta sudaro vos 13,3 proc. grynojo pelno (didžiausia įvairioms verslo įmonėms tenkanti mokestinė našta siekia 27 proc.), o 90 proc. įmonių JAV moka mokesčius pagal mažiausią tarifą. Rusijoje mokesčiai vidutinio ir smulkaus verslo įmonėms sudaro 40 proc. gaunamų pajamų arba daugiau nei 80 proc. pelno.

Tokia nepalanki terpė – tai viena iš priežasčių, dėl kurios Rusijoje tik 3,4 proc. įmonių išgyvena praėjus trejiems metams nuo įmonės įsteigimo, o JAV 51 proc. naujų įmonių pavyksta išdirbti daugiau nei penkerius, o 34 proc. – daugiau nei dešimt metų.

Akivaizdu, jog smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai būtini normalūs įstatymai, mažesni mokesčiai bei paskolų palūkanos, nuolaidos mokslinę veiklą vykdančioms bei į eksportą orientuotoms įmonėms.
Be to, vertėtų įsteigti arbitražo teismą, kurio priimti sprendimai būtų pagarbiai vertinami visose juridinėse institucijose, įskaitant ir baudžiamojo persekiojimo bei teismų tarnybas.

Taip pat būtina keisti valstybinių konkursų politiką – ji turi tapti palankesnė smulkaus verslo įmonėms. Nedidelėms įmonėms turi būti leidžiama dalyvauti Gynybos ministerijos skelbiamuose konkursuose.

Dar viena galima priemonė – tai aktyvus verslininkų iš užsienio pritraukimas, pavyzdžiui, siūlant jiems suteikti pilietybę taip, kaip tai yra daroma JAV.

Nevystant smulkaus ir vidutinio verslo, dabartiniais BVP augimo tempais šiuos ekonomikos rodiklius pavyks pasiekti tik po 50 metų. Žinoma, galima tikėtis, kad naftos kaina už vieną barelį šoktels iki 200 JAV dolerių (505,7 litų). Galbūt vis dėlto paprasčiau vystyti smulkų verslą?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (236)