Politikai negali pasidalyti pergalės laurų dėl „Gazprom“

„Gazprom“ apsisprendė trauktis iš Lietuvos ir už daugiau nei 400 mln. Lt parduoda „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas. O konservatorių ir socialdemokratų ginčus, kas labiau myli Lietuvą, sukėlė suderėtos su „Gazprom“ mažesnės dujų kainos.

Ginčų objektas – įtariami slapti susitarimai su „Gazprom“, todėl neapsieinama ir be kaltinimų galima valstybės išdavyste.

Dar 2012-aisiais konservatoriams esant valdžioje, už nesąžiningą Lietuvai parduodamų dujų kainą „Gazprom“ buvo apskųstas Stokholmo arbitražui. Lietuvos pretenzijų „Gazprom`ui“ kaina – 4,5 mlrd. Lt.

Tačiau „Lietuvos dujos“ susiderėjo su „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų atgaline data – nuo 2013-ųjų pradžios iki 2015-ųjų pabaigos. Už laikotarpį nuo 2013-ųjų sausio iki 2014-ųjų gegužės „Gazprom“ įsipareigojo Lietuvai kompensuoti 331 mln. Lt. O bendra suma – apie 800 mln. Lt.

Dėl to buitiniams vartotojams nuo liepos dujų kaina bus sumažinta nuo 15 iki 23 proc. O įmonėms – pagal atskirus susitarimus su „Lietuvos dujomis“.

„Lietuvos dujos“, kaip ir Vyriausybė, ketino „Gazprom“ apskųsti Stokholmo arbitražui, tačiau susiderėjus dėl mažesnių kainų, pasak premjero, tokio ketinimo buvo atsisakyta. Opozicijos lyderis įtaria, kad mažesnių kainų pavykę pasiekti Lietuvos pusei raštiškai patvirtinus, kad „Lietuvos dujos“ neturi pretenzijų „Gazprom“.

„Šį pretenzijų suderinimo aktą „Gazprom“ jau yra nunešęs į Stokholmo arbitražą. Sutikęs sumokėti už praeitį 300 mln. kompensaciją, tai yra, už 2013 metus ir šių metų pusmetį, sugebėjo gauti iš Lietuvos pusės, šiuo atveju – iš „Lietuvos dujų“, tokį pretenzijų atsisakymo aktą, kuris leidžia „Gazprom“ viltis, jog sumokėjęs 300 mln., jisai gaus dovanų 4,5 mlrd.“, – tvirtino opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Premjeras teigė apie jokį laišką „Gazprom“ nieko nežinantis ir stebėjosi opozicijos priekaištais.

„Tai jūs siūlote atšaukti „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ susiderėtą nuolaidą dujų kainai ir vėl padidinti dujų kainą vartotojams? [...] Mano žiniomis, „Lietuvos dujos“ jūsų įvardijamo laiško nesiuntė. „Lietuvos dujų“ pozicija, raštai ir susitarimai su „Gazprom“ neturi įtakos Stokholmo arbitražui, nes Lietuvos Respublikos ginčas su „Gazprom“ kyla iš visai kitos sutarties“, – aiškino Algirdas Butkevičius.

A. Kubilius neatskleidžia, kuo grįsti jų įtarimai dėl tokio laiško: „Mes čia išmokstame skaityt ir tarp eilučių, ir iš mimikos, ir nervingos premjero bei Vyriausybės reakcijos“.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako nesureikšminantis suderėtų mažesnių dujų kainų. Esą už tokią kainą dujas perka Vokietija. Jis labiau baiminasi, kad Lietuva gali pralaimėti ginčą su „Gazprom“ arbitraže.

„Tokia rizika yra, kadangi tai yra dviejų subjektų susitarimas ir, jeigu abu subjektai patvirtina, kad susitarimas buvo skaidrus, teisingas, tai, be abejo, Lietuvos pozicija Stokholmo arbitraže galėtų būti silpnesnė“, – mano A. Sekmokas.

„Verslo žinių“ apžvalgininkas Rytas Staselis sako, kad politikai negali pasidalyti pergalės prieš „Gazprom“ laurų. Nors dar ir ne iki galo žinoma, ar karas su „Gazprom“ jau laimėtas. O tai, kad pavyko nusiderėti mažesnes dujų kainas, pasak R. Staselio, yra ir konservatorių, ir socialdemokratų vyriausybių nuopelnas.

„Visi politikai kreipia argumentus sau naudinga linkme. Aš siūlyčiau visiems apsidrausti nuo streso ir kreipti mažiau dėmesio į tai, ką dabar šneka politikai. Esmė yra ta, kad „Gazprom“ pasitraukė iš Lietuvos, Lietuvoje yra praktiškai visiškai įgyvendintas trečiasis Europos energetikos paketas ir „Lietuvos dujos“ turi tokią kainą, kokią turi aplinkinės rinkos. Va, ir viskas, kas yra svarbu šiuo konkrečiu atveju“, – tvirtina R. Staselis.

Politikai galėtų susitarti, kad „Gazprom“ palenkti pavyko bendromis pastangomis, nes konservatoriai kreipėsi į arbitražą, o socialdemokratams pavyko susiderėti dėl mažesnės kainos. Ir užuot aiškinęsi, kas labiau stengėsi dėl Lietuvos, padėkoti piliečiams ir verslui, kurie kartais sukandę dantis, bet kantriai mokėjo milžinišką kainą už dujas.