„Nubrėžus esmines Europos energetinio saugumo strategijos gaires, dabar svarbiausia kaip įmanoma greičiau imtis jų įgyvendinimo. Tai įmanoma tik visoms valstybėms narėms kalbant vienu balsu ES lygiu, ypač santykiuose su užsienio partneriais,“ - sakė J.Neverovičius.
Tarybos metu už energetiką atsakingi Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai diskutavo, kokia turi būti ES energetinio saugumo strategija. Taip pat aptarti klimato ir energetikos politikos strategijos iki 2030 metų, dujų konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos bei kiti tarptautiniai energetikos klausimai, biodegalų (ILUC), energijos kainų ir išlaidų temos.
Diskusijoje dėl klimato ir energetikos politikos strategijos 2030 metams, ministras teigė, kad einama teisinga linkme, siekiant suteikti lankstumą valstybėms narėms pačioms numatyti, kaip bus pereinama prie konkurencingos ir saugios mažo anglies dvideginio išmetimo ekonomikos. „Lietuvos nuomone, reikia siekti, kad 2030 m. klimato ir energetikos strategijoje naštos pasidalijimo principai atitiktų valstybių narių ekonominius ir socialinius pajėgumus,“ - pabrėžė energetikos ministras.
Energetikos komisaras Guntheris Oettinger susirinkusiems ministrams pristatė naujausią informaciją apie trišales derybas tarp Europos Komisijos, Rusijos ir Ukrainos dėl dujų tiekimo, taip pat buvo pasiektas politinis susitarimas dėl ILUC (angl. Indirect Land Use Change) direktyvos, iš dalies keičiančios benzino ir dyzelinių degalų kokybės ir skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją direktyvas, bei patvirtintos Tarybos išvados dėl energijos kainų ir išlaidų, pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir konkurencingumo.
Per susitikimą su ES energetikos komisaru G. Otingeriu ministras J. Neverovičius aptarė Lietuvos strateginių projektų įgyvendinimą bei jų svarbą įgyvendinant Europos energetinio saugumo strategiją. Lietuvos strateginių projektų pažanga taip pat buvo pristatyta tradiciniuose Šiaurės-Baltijos šalių bei BEMIP (Baltijos energijos rinkos jungčių planas) šalių atstovų susitikimuose.
