Pasak jo, derybos dėl dujų ateityje turėtų būti paremtos ekonomine logika, o tinkamai susitarus dėl dujų tranzito į Karaliaučių, dings ir politinių ginčų galimybės.
„Praeities dalykai po truputį išsispręs, o komerciniai dalykai vystysis ir, manau, jie turėtų pereiti į normalius komercinius santykius. (...) Aš manau, kad jau 2016 metais santykiai taps panašiais, kaip kitų Europos Sąjungos šalių su Rusija, su „Gazprom“, - BNS penktadienį teigė A. Sekmokas, komentuodamas, kaip keisis santykiai su „Gazprom“, šiam pasitraukus iš „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“.
Jo teigimu, kitąmet Lietuva derėsis dėl dujų kainų, kurias „Gazprom“ šaliai taikys nuo 2016 metų, bei dujų tranzito. A. Sekmoko nuomone, tai, kad „Gazprom“ nebeturės akcijų „Lietuvos dujose“, padės Lietuvai derantis dėl kainos, kuri bus orientuota į suskystintų gamtinių dujų (SGD) kainą.
„Turėtų būti pozityvi įtaka derybose dėl kainų ta prasme, kad „Gazprom“ turint akcijų, jis yra dvilypėje situacijoje. Iš vienos pusės jis suinteresuotas aukštesne kaina - parduoti brangiau dujas, iš kitos pusės, kaip „Lietuvos dujų“ akcininkas, „Gazprom“ nesuinteresuotas pirkti dujų pigiau. Netekus to dvilypumo, bus geresnė situacija“, - sakė buvęs energetikos ministras.
„Aš neabejoju, kad „Gazprom“ naudos tą argumentą, kad yra tiekimas per suskystintų gamtinių dujų terminalą ir jis stengsis orientuoti kainą į terminalo kainą. Vėlgi tai priklausys labai nuo derybinių pozicijų ir Lietuvos derybinės strategijos“, - pridūrė jis.
Pasak A. Sekmoko, Lietuva turėtų keisti derybų dėl dujų kainos strategiją ir skelbti konkursus tiek dėl importo per vamzdį iš Rusijos, tiek ir per SGD terminalą.
„Galima būtų galvoti apie kitokią derybų strategiją. Lietuva deklaruoja, kad ji pirks dujas ir prašom siūlyti, tiek vienas tiekėjas, tiek kitas ir pirks ne mažiau tam tikro kiekio iš kiekvieno šaltinio, o konkretus kiekis bus pasirinktas pagal pasiūlymus, kiekvienas tiekėjas tada būtų suinteresuotas pasiūlyti mažesnę kainą, kad didesnį kiekį iš jo įsigytų“, - aiškino buvęs ministras.
Anot jo, Rusija šiuo metu nesijaučia saugi dėl dujų tranzito į Karaliaučių, tad galima tikėtis, jog derėdamasi sutiks tranzitą reglamentuoti pagal ES teisę, tačiau reikalaus tam tikrų išimčių. A.Sekmoko nuomone, tokios derybos turėtų vykti tarp Lietuvos, Rusijos ir Europos Komisijos.
„Galimas variantas, kad tranzitas bus sureguliuotas grynai pagal europinius teisės aktus, bet Rusija norės tam tikrų išimčių. Tačiau tai yra unikali situacija, nes per jokią kitą šalį neina dujos iš tiekėjo šalies vėl į tiekėjo šalį per svetimą teritoriją. Dėl tos priežasties Rusija norės išimčių, kuriomis būtų užtikrinamas papildomas saugumas“, - sakė A. Sekmokas.
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ketvirtadienį pareiškė, kad „Gazprom“ pardavus „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujų“ akcijas, Lietuva užtikrins patikimą dujų tiekimą į Karaliaučių.
Dienraštis „Verslo žinios“ penktadienį rašo, kad, ekspertų požiūriu, net ir pardavusi „Gazprom“ turtą Lietuvoje, Rusija neatsisakys geopolitinių interesų, todėl jie siūlo stiprinti regioninį Baltijos salių bendradarbiavimą.
„Gazprom“ traukiasi iš rinkos, kuri, Europos Komisijos duomenimis, yra nuo rusiškų dujų labiausiai priklausoma šalis. Koncernas tiekia 100 proc. Lietuvoje suvartojamų dujų, kurios sudaro apie 37 proc. šalyje suvartojamų energijos išteklių portfelio.
Nepriklausomas energetikos ekspertas iš Latvijos Juris Ozolinis „Verslo žinioms“ sakė įtariantis, kad viena „Gazprom“ pasitraukimo iš Lietuvos priežasčių yra nepasitenkinimas bręstančia konkurencine aplinka, kurią lemia Klaipėdos, o ateityje galbūt Suomijos įlankoje atsirasiančio SGD terminalo veiksnys.
„Gazprom“ už 417,1 mln. litų parduoda įmonių akcijas, o sandoriai galutinai turėtų būti baigti pirmadienį. Kartu su neseniai iš Vokietijos koncerno E.ON išpirktomis akcijomis vaslstybė už dviejų dujų įmonių akcijas bus sumokėjusi apie 807 mln. litų ir netiesiogiai kontroliuos ne mažiau kaip po 93,7 proc. jų akcijų.
„Gazprom“ galėtų dominti „Latvijas Gaze“ įsigijimas
Latvijos dujų bendrovės „Latvijas Gaze“ akcijų galėtų įsigyti iš Lietuvos besitraukiantis Rusijos dujų milžinas „Gazprom“, jau turintis 34 proc. įmonės akcijų. Nepriklausomas konsultantas Arvydas Sekmokas teigia neatmetantis galimybės, kad Vokietijos koncerno E.ON siūlymas parduoti 47,2 proc. Latvijos bendrovės akcijų gali dominti Rusijos įmonę.
Tačiau, pasak buvusio Lietuvos energetikos ministro, „Gazprom“ valdant Latvijos dujotiekius, galėtų kilti sunkumų, perduodant dujas iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo į Latviją bei Estiją.
„Aš tikrai to neatmesčiau (akcijų įsigijimo - BNS), tai yra „Gazprom“ sprendimai. Jau vien požeminė saugykla yra svarbi ir išlaikyti šį objektą „Gazprom“ yra naudinga ir, juo labiau, turint kontrolę Latvijoje. Estijos dujų ūkis tampa riboto savarankiškumo - net pastačius Klaipėdoje suskystintų gamtinių dujų terminalą ar dujų jungtį su Lenkija, „Gazprom“ kontroliuojant dujotiekius Latvijoje, perduoti dujas į Estiją gali kilti kliūčių“, - BNS sakė A.Sekmokas.
Pasak jo, „Gazprom“, jei valdytų dujotiekius Latvijoje, galėtų riboti dujų tiekimą Estijai, nes šios šalies SGD terminalo projektas kelia abejonių. Kita vertus, anot A.Sekmoko, vargu, ar jis stengtųsi riboti dujų tiekimą, nes būtų galima imtis teisinių priemonių.
„Jei kalbėtume apie suskystintų gamtinių dujų terminalą Estijoje - matyčiau labai nedidelę jo galimybę. Jau pakankamai ilgą laiką buvo bandoma tartis dėl regioninio terminalo. (...) Dabartinis siūlymas, kad terminalas būtų ir Estijoje, ir Suomijoje, yra abejotinas, ir abejotina, kad Europos Komisija skirtų finansavimą abiems terminalams. Juo labiau, kad net sprendimo nėra. Komisija paprasčiausiai sutaupys pinigų ir gal ne pagal konsultantų rekomendacijas, bet saugumas bus užtikrintas“, - tikino jis.
Anot jo, Latvija nesitiki perimti Inčukalnio dujų saugyklos iš „Gazprom“, tad Rusijos bendrovė artimiausiu metu iš kaimyninės valstybės tikrai nesitrauks.
„Manau, kad iš tikro situacija Latvijoje yra visiškai kita ir abejočiau, kad „Gazprom“ skubės trauktis. Vienas labai svarbus elementas, kad „Gazprom“ valdo požeminę gamtinių dujų saugyklą Latvijoje ir, kiek man teko kalbėti su Latvijos politikais, jie nesitiki perimti saugyklą, nes, jų žodžiais tariant, bandant perimti ją, „Gazprom“ atiduotų, tačiau ištrauktų vamzdžius. Taip buvo pasakyta“, - sakė A.Sekmokas.
Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas „Verslo žinioms“ penktadienį teigė, kad visos Baltijos valstybės turėtų spręsti, ką daryti dėl E.ON parduodamų „Latvijas Gaze“ akcijų.
„Man atrodo, kad „E.ON“ akcijų pardavimo neturėtume palikti savieigai: Baltijos šalys turėtų susėsti rimtų derybų, kad išnagrinėtų šią problemą regioninės rinkos plėtros ir vartotojų interesų požiūriu“, - sakė R.Švedas.
Latvijos premjerė Laimdota Straujuma pareiškė, kad E.ON už „Latvijas Gaze“ akcijas prašoma 220 mln. eurų (760 mln. litų) kaina yra neadekvati ir „apie sandorį tokia kaina nė kalbos nėra“.
E.ON gegužę už 390 mln. litų pardavė jo valdytas „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas. Dar 118 mln. litų jis gavo už 11,8 proc. „Lesto“ akcijų.