Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, Vyriausybė siūlo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatytų maksimalų šilumos suvartojimo kiekį daugiabučiuose - maksimalią metinę šilumos suvartojimo normą butams ir kitoms patalpoms.
Maksimalios šilumos suvartojimo normos būtų taikomos nustatant neefektyviai energiją vartojančius daugiabučius. Valdytojus tų namų, kuris 20 proc. viršija normas, savivaldybės įpareigotų per 2 metus sumažinti šilumos suvartojimą.
Maksimalios šilumos normos būtų nustatytos nuo 2015-ųjų sausio 1 d., o įpareigojimai taupyti - nuo 2016-ųjų.Toks Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas Seimui. Aplinkos ministro Valentino Mazuronio tikinimu, norima įvesti bendrus standartus.
"Pirmiausia norime įpareigoti Kainų komisiją nustatyti maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučiams, tai yra nubrėžti tarsi ribą, kurią viršijęs namas būtų laikomas energetiškai neefektyvus, net jau tragiškas. Kaip yra avariniai pastatai, taip šilumos sunaudojimo požiūriu tai irgi bus avariniai namai", - sakė V. Mazuronis.
Tiesa, Kainų komisija dar nė nenustatė, koks maksimalus bus energijos suvartojimas, bet, ministro tikinimu, tai nereiškia prievartinės renovacijos.
"Skatinama energetiškai avarinius pastatus sutvarkyti iki minimalių reikalavimų", - pridūrė jis. Ministras neslėpė, kad tuos, kurie nesutiks tvarkyti namų, numatoma bausti.
Tačiau turtingesnės ir galbūt ekonomiką geriau išmanančios valstybės elgiasi kitaip - jos ne tik neužkrauna savo gyventojų įsipareigojimais, bet ir pačios padeda. Pavyzdžiui, nepanoręs būti įvardytas lietuvis, gyvenantis Austrijoje, LŽ teigė, kad gyvenamieji namai šioje šalyje renovuojami savivaldybių sąskaita, o jų gyventojams esą net sumokama už laikinus nepatogumus. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus tai visai nenustebino.
"Taip elgiamasi ne vienoje turtingoje šalyje. Mažesnis energijos suvartojimas pirmiausia yra valstybės interesas. Šiems tikslams sudaromi specialūs fondai, taigi savivaldybėms tokių darbų finansavimas ne kažin ką ir kainuoja", - sakė jis. Lietuvoje tais fondais galėtų tapti ir vadinamosios eksploatavimo išlaidos, apie kurių paskirtį dabar žino nebent tik jų administratoriai.
