Kaip skelbia „Kommersant“, permainų būtinybę I. Sečinas argumentuoja gana įtempta dabartine situacija energijos ir kuro bendrovėse, susiklosčiusia Vakarams pritaikius ekonomines sankcijas (pats „Rosneft“ vadovas atsidūrė juodajame JAV sąraše). Laiške I. Sečinas be užuolankų teigia, jog „viešas ir nekvalifikuotas“ situacijos dėl sankcijų aptarinėjimas yra nepageidaujamas ir žalingas.

Iš esmės „Rosneft“ vadovas situaciją rinkoje įvardija kaip palankią Rusijos naftos bendrovėms – konkrečiai ir pačiai „Rosneft“: Europos turimos naftos atsargos jos kiekį iš Rusijos galės padengti tik penkis mėnesius, o JAV sukauptos atsargos – ne daugiau nei pusmetį. Alternatyvūs kiekiai iš Artimųjų Rytų – ne išeitis, nes pastebimai padidins kainas vartotojams.

„Rosneft“, anot bendrovės vadovo, nuo galimos rizikos apsisaugojo pasirašydama ilgalaikes sutartis. Tačiau gali kilti kitų problemų. Kompanija įrangą perka iš JAV (6 proc.), Kanados ir Europos Sąjungos šalių (11 proc.). Kol kas grėsmės, jog tiekimui kils kliūčių, nėra, tvirtina I. Sečinas, tačiau tokios galimybės atmesti nevalia.

Vakarų šalys gali smogti dar kartą, perspėja I. Sečinas: sumažins naftos ir naftos produktų kainas. Todėl I. Sečinas siūlo kuo greičiau paskirstyti naftos ir dujų telkinius Tolimuosiuose Rytuose ir Rytų Sibire bendrovėms, „kurių daugumą akcininkų sudaro juridiniai ir fiziniai asmenys iš Rusijos“.

I.Sečinas taip pat ragina nepriklausomiems dujų gavėjams suteikti teisę eksportuoti į Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis. Leidinys tvirtina, jog konkrečiai kalbama apie aktyvų „Rosneft“ ir kitų bendrovių dalyvavimą dujų eksporte.

„Rosneft“ vadovas taip pat išskiria būtinybę plėsti ESPO („Rosneft“ būtinos galimybės didinti tiekimo apimtis Kinijai ir naftos bei chemijos gamybos komplekso statyboms). Norint sumažinti transporto tarifus, I. Sečinas siūlo naftotiekio „Rytų Sibiras–Ramusis vandenynas“ plėtrai panaudoti pensijų fondų lėšas.

Aleksejus Mileris ir Igoris Sečinas
Foto: RIA/Scanpix

„Rosneft“ vadovas taip palaiko idėją įsteigti valstybinę reitingų agentūrą („Rosneft“ jau atsisakė amerikiečių „Fitch“ paslaugų) bei siūlo paspartinti ofšorų atsisakymo procesą ir pačioje Rusijoje kurti zonas ir teritorijas, kur galiotų mokesčių privilegijos. Rusijos finansų ministerijos siūlomos „mokesčių reformos“ aptarimas, anot I. Sečino, „blogina investicinį klimatą“, nes verčia „persvarstyti net kelių pramonės sričių investicinius planus“.

Pats I. Sečinas anksčiau tvirtino, jog JAV sankcijos „Rosneft“ darbui nesutrukdė, jam asmeniškai taip pat nepakenkė, nes sąskaitų ar nekilnojamojo turto Amerikoje jis neturi. I. Sečinas pareiškė, jog jam sankcijos tėra „teorinė bausmė“.

Kaip tikina „Rosneft“ vadovas, bendrovė ir toliau bendradarbiaus su partneriais Amerikoje, pritaikyti apribojimai šiam procesui jokios įtakos neturės.

Priminsime, jog I Sečinas neseniai kartu su Rusijos prezidentu lankėsi Kinijoje, kur buvo pasirašyta svarbi „Gazprom ir Kinijos naftos bei dujų korporacijos CNPC sutartis, kurioje numatyta, jog rusai kinams per metus tieks po 38 mln. kubinių metrų dujų.

I.Sečinas į JAV sudarytą juodąjį sąrašą pateko balandžio pabaigoje. Akcininkus ir partnerius jis patikino, jog, nepaisant sankcijų, bendradarbiavimas „nenukentės, jis toliau dinamiškai vystysis“. Nors ekspertai ir neatmeta galimybės, jog, nors sankcijos I. Sečinui pritaikytos kaip fiziniam asmeniui, sudarinėjant „Rosneft“ sandorius gali kiltui problemų ir konfliktų.

Valerijus Nesterovas iš „Sberbank Investment Research“ teigia, jog visos I. Sečno įvardytos priemonės pirmiausia naudingiausios būtent „Rosneft“. Iš tikrųjų, anot eksperto, naftos ir dujų bendrovės kol kas dėl sankcijų galvos nesuka. Tačiau partnerystė su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis leis problemų išvengti ir ateityje.