Skalūnų dujos: ar Lietuvai pavyks užmesti geresnį jauką nei Lenkijai

Po nesėkmingo „Chevron“ atėjimo į Lietuvą naujas konkursas skalūnų dujų žvalgybai turėtų būti skelbiamas tik šių metų rudenį. Tuo metu kaimynai lenkai skalūnų dujų srityje lietuvius aplenkė daugiau nei penkmečiu. Nors Lenkija dar negali džiaugtis ekonomiškai pasiteisinančia skalūnų dujų gavyba, žvalgybos procesas įsisukęs kaip reikiant. O investuotojams į žvalgybą siūlomos šešerių metų mokesčio atostogos.

Lenkijos pajūrio regione, šalia Tepcz miestelio, jau tris savaites vyksta skalūnų dujų žvalgybos darbai.

Šalia betonuotos aikštelės želia javų laukas. Už maždaug 200 metrų matyti gyvenamieji namai.

Žvalgybos vietoje dvejomis pamainomis dirba po 20 žmonių. Grąžtas savo darbą atlieka visą parą.

Žvalgybos darbai pagal planą turėtų iš viso užtrukti 40 dienų.

Jei įsiskverbus į didesnį nei 4 km gylį paaiškės, kad šioje vietoje išgauti skalūnų dujų nepavyks arba ekonomiškai bus nenaudinga, visa technika bus išmontuota ir žemė, kurioje vyko žvalgyba, iš naujo apželdinta.

Maždaug už 200 metrų nuo žvalgybos aikštelės nuosavame name gyvenanti lenkė Joana Erdmaiska sako jokių baimių nejaučianti. Žemė, kurioje vyksta darbai, - ne jos, tačiau jai su šeima vis vien tenka gyventi sunkios technikos kaiminystėje.

„Nieko nebijau. Apie gręžinį radau informaciją internete“, - sakė ji.

Moteris pasakojo, kad vietos bendruomenėje buvo organizuojami įmonės ir vietos gyventojų susitikimai, kurių metu buvo aiškinama, kokie darbai bus atliekami kaiminystėje ir kaip išgaunamos skalūnų dujos, tačiau J. Erdmaiska prisipažino pati susirinkime nedalyvavusi.

„Neseniai tiesė čia elektros kabelį, tai atėję paaiškino, kas čia yra daroma“, - ramiai kalbėjo lenkė.

To, kad šalia ieškoma skalūnų dujų, moteris prisipažino nejaučianti. Gal tik įsivažiavus darbams šiek tiek triukšmo atsiranda.

Prie gręžinių įpratę

Netoli nuo žvalgybos vietos esančio Krokovos (lenk. Krokowa) miesto meras Henrykas Doeringas aiškino, kodėl Lenkijos gyventojai daug atlaidesni skalūnų dujų žvalgybai savo šalyje nei lietuviai.

Tradiciniu būdu naftos ir dujų paieškos darbai regione pradėti dar 1970 m. Čia nafta ir dujos išgaunamos jau apie 30 metų.

„Gręžimo bokštai mums - nieko stebinančio ar visiškai naujo. Gyventojams tai nėra stebuklas, todėl jiems tik reikia paaiškinti, kad su skalūnų dujomis reikia giliau gręžti ir naudojamas hidraulinis ardymas“, - pasakojo jis.

H. Doeringas tikino, kad vietos gyventojai jau seniai supratę nuosavų dujų naudą. Iki 1974 m. išgaunant naftą dujos buvo tiesiog deginamos, tik vėliau pradėtos naudoti. Iki 2002 m. regionas apsirūpindavo dujomis savo tinklu. Tačiau vėliau prisijungė prie centralizuoto tinklo.

„Kai pradėjome pirkti iš bendro tinklo, kainos išaugo. Ir dėl administracinių išlaidų ir dėl iš Rusijos importuojamų dujų esančių bendroje sistemoje. Gyventojai pradėjo atsisakinėti dujų. Atsigręžė į anglį ar netgi šiukšles. Esame kurortinis miestas ir pradeda kilti ekologinių problemų“, - atviravo meras.

Žvalgybos darbus atliekanti įmonė „PGNiG SA“, kurios akcijų kontrolinis paketas priklauso Lenkijos valstybei, apie savo planus ieškoti skalūnų dujų netoli Baltijos jūros regiono atstovams pranešė dar 2010 m. Kartu buvo organizuoti susitikimai su vietos bendruomenėmis.

Nors prie laukuose iškylančių žvalgybos bokštų vietos gyventojai pripratę, H. Doeringas pripažino, kad pasipriešinimo būta.

Vieni skųsdavosi, kad užsiteršia vanduo, nors realūs gręžimo darbai dar būna net nepradėti.

„Buvo ir tokių, kurie bandė nuteikinėti bendruomenę. Buvo vienas gyventojas, kuris bandė visus supriešinti, bet paskui paaiškėjo, kad jis buvo baigęs „atitinkamą“ mokyklą“, - pasakojo meras.

Susitikimuose su vietos bendruomenėmis pasigirsdavo ir baimių, kad neva pradėjus darbus upė išseks, nes jos visas vanduo dings subėgęs į gręžinio ertmes.

„Taigi tokiais atvejais svarbiausia gyventojams pateikti tikslią informaciją, - kalbėjo meras. - Darbus atliekančios įmonės supranta, kad reikia bendrauti su vietos bendruomene“.

Iš Lietuvos atvykusių žurnalistų paklaustas, kokia skalūnų dujų paieškos nauda vietos bendruomenei, meras teigė, kad visų pirma savivalda gauna nekilnojamo turto (statinių) mokestį.

Kalbant apie ilgus metus tradiciniu būdu išgaunamą naftą ir dujas, už jų išgaunamą kiekį mokamas mokestis valstybei.

Pavyzdžiui, už 1000 kubinių metrų dujų valstybė gauna 6 zlotus. Pagal naują įstatymo projektą žadama įvesti 24 zlotų už 1000 kubinių metrų mokestį.

Mero teigimu nauda gaunama ir tokiais būdais, kaip, pavyzdžiui, kelio, kuriuo važinės sunkiasvoriai automobiliai, sutvarkymas.

„Taip pat gavome finansavimą naujam gaisrinės automobiliui įsigyti“, - kalbėjo Krokovos vadovas. Taigi, vietos valdžia visais būdais bando susiderėti su bendrovėmis dėl naudos savo gyventojams.

Pastebima, kad gyventojų požiūris į skalūnų dujas gerėja. Paskutiniais Lenkijos geologijos instituto duomenimis, 80 proc. remia skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą. 50 proc. gyventojų mano, kad žvalgyba ir gavyba atneš naudą ir vietinėms bendruomenėms ir suteiks daugiau naudos nei žalos.

Kalbant apie skalūnų žvalgybą ir gavybą labiausiai lenkai bijo poveikio aplinkai (38 proc.), o 26 proc. sako nežinantys, ko bijo. Įdomu tai, kad 1 proc. gyventojų pripažino, kad bijo santykių pablogėjimo su kaimynais.

Paklausti, kokios naudos tikisi iš skalūnų dujų, 37 proc. gyventojų nurodė didesnį energetinį saugumą. Antras pagal populiarumą atsakymas – pigesnės dujos.

Ar bus ekonominės naudos dar neaišku

2012 m. Lenkijoje dujų suvartojimas siekė 15,8 mlrd. kub. m, 2013 m. - 16,3 mlrd. kub. m. Skaičiuojama, kad ateityje dujų poreikis tik augs. Ūkio ministerija numato, kad iki 2030 m. elektros suvartojimas šalyje išaugs nuo 120 TWh iki 160 TWh.

Kol kas Lenkijoje tradiciniu būdu išgaunama apie 28 proc. sunaudojamų dujų, likusi dalis importuojama iš Rusijos, Azerbaidžano, Centrinės Azijos, Vokietijos, Čekijos. Pernai iš Rytų buvo importuota 9,1 mlrd. kub. m, sunaudota 4,3 mlrd. kub. m Lenkijos dujų, 2,7 mlrd. kub. m – iš Europos Sąjungos šalių.

Skalūnų dujų žvalgyba Lenkija susidomėjo kaip galimybe diversifikuoti energijos šaltinius.

Dar 2007 m. Lenkijoje išduotos pirmosios licencijos skalūnų dujų žvalgybai. Šiuo metu Lenkijos parlamente svarstomos Geologijos ir kalnakasybos įstatymo pataisos, pagal kurias licencija būtų išduodama ir žvalgybai, ir gamybai.

Vertinama, kad skalūnines dujas turėtų būti galima išgauti 2-5 km gylyje. Skaičiuojama, kad efektyvus sluoksnis galėtų būti 20-90 m.

Lenkijos geologijos instituto atstovė Anyta Skarzycka teigė, kad kol kas prognozuoti, kiek būtų galima išgauti skalūnų dujų Lenkijoje, neįmanoma.

„Skaičius bus žinomas tik tada, kai pradėsime faktiškai išgauti skalūnines dujas. Kol kas tik žvalgomės ir darome gręžinius“, - teigė ji.

Vis dėlto tiek šalies, tiek tarptautinės institucijos yra atlikusios vertinimus, pagal kurios buvo prognozuojama, kiek skalūnų dujų gali slypėti Lenkijos gelmėse. Tačiau šis skaičius svyruoja nuo 5300 mlrd. kub. m. iki 38 mlrd. kub. m.

„Patikimiausias, manome, Lenkjos instituto tyrimas, atliktas 2012 m., kuris rodo, kad skalūnų dujų galėtų būti 230-630 mlrd. kub. m”, - skaičiavo A. Skarzycka.

Šiuo metu Lenkijos aplinkos ministerija yra išdavusi 78 licencijas žvalgybai, tačiau gavybai licencijų dar nėra išduota.

Pernai metais buvo išduota 113 licencijų, tačiau kai kurios kompanijos nusprendė iš skalūnų dujų žvalgybos pasitraukti.

„Iš Lenkijos pasitraukė keturios kompanijos, tačiau nelaikome šio fakto pralaimėjimu. Priežastys buvo kitokios. 2007 m. Lenkijoje prasidėjo skalūnų dujų bumas, visi norėjo licencijų ir jos buvo išduodamos. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad dalis licencijų buvo išduota toms teritorijoms, kurios nėra perspektyvios rasti ir išgauti skalūnų dujas, todėl tokių licencijų buvo atsisakyta. Dalis įmonių licencijos gavimą traktavo kaip investiciją, kuri padėtų pakelti savo vertę akcijų biržoje“, - aiškino Lenkijos geologijos instituto darbuotoja.

Pasak jos, tikimasi, kad likusios licencijos pasiteisins ir teritorijose bus galima išgauti skalūnų dujas.

Pirmasis žvalgybinis gręžinys Lenkijoje buvo išgręžtas 2010 m. Planuojama, kad 2021 m. jų bus 345. Valstybinio kapitalo bendrovė „PGNiG SA“ turi daugiausia – 13 gręžinių.

A. Skarzycka pasakojo, kad šiuo metu skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą reguliuoja apie 50 teisės aktų. Atskiro įstatymo skalūnų dujoms nėra.

„Verslininkai skundžiasi, kad sunku dirbti, nes darbo eigoje turi gauti kiekvienam etapui apie 30 leidimų, susijusių su aplinkos saugumu“, - teigė ji.

Norėdama paskatinti skalūnų dujų gamybą šalyje Lenkijos valdžia nusprendė keisti ir mokestinę aplinką. Planuojama iki 2020 m. paskelbti mokesčių „atostogas“, kai išgautiems angliavandeniliams bus taikomas 0 mokesčio tarifas. Tačiau 2020-2029 m. tikimasi surinkti 10-16 mlrd. zlotų mokesčio.

Argumentuojant mokesčių „atostogas“ teigiama, kad nustatyti nulinį tarifą už angliavandenius norima atsižvelgiant į tai, kad skalūnų dujų žvalgyba yra labai brangi. Laikinai atsisakyti mokesčio norima tam, kad skalūnų dujomis susidomėjusios kompanijos neatsisakytų savo planų.

Skalūnų žvalgybą vykdančios ir gavybą planuojančios bendrovės valstybei turi mokėti vienkartinį licencijos mokestį, taip pat eksploatacijos mokestį. Pastarasis mokestis atitenka savivaldai ir aplinkosaugos fondui. Savivaldybėms turi atitekti ir nekilnojamojo turto mokestis.

Pagal naują parengtą mokesčių pakeitimą planuojama padidinti eksploatacinius mokesčius, palikti tokį patį nekilnojamo turto mokestį. Taip pat žadama, kad į valstybės biudžetą turėtų nukeliauti 40 proc. iš mokesčių gautų pajamų, likusios likti savivaldai.

Kol kas Lenkijoje iš 22 paruoštų gręžinių komercinis skalūnų dujų išgavimas nevyksta. Kaip pasisuks skalūnų dujų plėtra šalyje sunku pasakyti. Kol kas neaišku, ar Lenkijos gelmėse esančias dujas bus ekonomiškai naudinga išgauti.

Vieną gręžinį pastatyti kainuoja apie 15 mln. dolerių. Lenkijoje skalūnų dujų gali tekti ieškoti daug giliau nei, pavyzdžiui, Lietuvoje, o tai iškart daugiau kainuoja.

Vien valstybės kapitalą valdančios įmonės per trejus metus skalūnų dujų žvalgybai planuoja išleisti apie 5 mlrd. zlotų. 2011 m. PGNiG skalūnų dujų žvalgybai išleido 27 mln. zlotų.

Kalnakasybos ir metalurgijos akademijos vertinimais, Lenkijoje išgauti 1 tūkst. kub. m skalūnų dujų kainuotų apie 270-350 JAV dolerių. Šiuo metu Lenkija Rusijai už dujas moka 450-500 dolerių.

Problemų gali kilti ir dėl skalūnų dujų išgavimo greičio. Nors žvalgybą vykdančios bendrovės savo rezultatus slepia, kalbama, kad Lenkijoje skalūnų dujų išgavimo greitis gali siekti apie 8 kub. m per minutę. Tuo metu JAV šis rodiklis siekia 120-220 kub. m/min.

Tačiau Lenkija nenuleidžia rankų. Tikimasi, kad galbūt kol kas nepavyko aptikti vietos, kur skalūnų dujų yra daug. Taip pat svarstoma, kad Lenkijos skalūnų dujų gavybai nėra tinkama JAV technologija, kuri galėtų būti modifikuota ir pritaikyta Lenkijos rinkai.

Naudojamas skystis gali virsti problema vėliau

Kol įstatymas nepriimtas ir komerciškai dujos neišgaunamos visuomenei svarbesni patys vykstantys darbai.

Planuojant skalūnų dujų paieškas hermetizuojamas 0,5-3 ha plotas. Vienoje aištelėje dažniausiai daromi du gręžiniai.

Iš pradžių yra gręžiama tik vertikaliai. Jei nustatoma, kad skalūnų dujos darbų vietoje gali išsiskirti, tuomet daromas ir horizontalus gręžinys. Iki 5 km gylyje esančios uolienos yra tvarios ir tam, kad dujos būtų išgautos, reikia uolienose trūkių. Jie padaromi hidraulinio plėšymo būdu. Tam reikalingas vanduo, didelis slėgis.

Hidrauliniam plėšymui naudojame vandenyje yra apie 1 proc. cheminių medžiagų. Panaudotas skystis grąžinamas atgal, jo sugrąžinti pavyksta apie 10-30 proc. Šis skystis yra traktuojamas kaip atliekos ir negali būti priimtas į valymo įrenginius, todėl turi būti specialiai utilizuojamas.

Kol Lenkijoje nevyksta komercinė skalūnų dujų gavyba problemų dėl panaudoto skysčio utilizavimo nėra, tačiau pradėjus masinę gavybą gali prireikti statyti specialius įrenginius.