Rinkimų favorite laikoma perrinkimo siekianti Dalia Grybauskaitė ne kartą rusiškų dujų kainą Lietuvai vadino neteisinga ir buvo kietų derybų su Rusijos dujų monopolininku šalininkė, rašo Rusijos verslo leidinys „Komersant“.
Susitarimo sąlygos neatskleidžiamos, tačiau spėjama, jog „Gazprom“ dujų kainą Lietuvai sumažins 20 proc. – tiek, kiek yra siūlęs anksčiau.
Kaip rašo „Komersant“, mainais Lietuva gali atšaukti iš Stokholmo arbitražo 1,5 mlrd. JAV dolerių (apie 4 mlrd. litų, BNS žiniomis, ieškinys siekia apie 4,5 mlrd. litų) ieškinį prieš „Gazprom“, pateiktą dar 2012 metais. Tačiau jautrus Rusijai dujų tranzito į Karaliaučiaus sritį klausimas tikriausiai bus svarstomas tik 2015 metų pabaigoje, derantis dėl naujos dujų tiekimo Lietuvai sutarties, rašo „Komersant“.
„Gazprom“ dar praėjusių metų pradžioje pasiūlė kainą „Lietuvos dujoms“ sumažinti 20 proc. mainais į ieškinio atšaukimą iš Stokholmo arbitražo bei lankstesnį Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo taikymą Lietuvoje. Lietuva tokį siūlymą tuomet atmetė, ketindama per arbitražą iš „Gazprom“ prisiteisti 1,5 mlrd. JAV dolerių – sumą, kuri atitinka Lietuvos nuostolius dėl nepagrįstai didelės dujų kainos nuo 2004-ųjų. Šių metų sausį „Gazprom“ sulaukė antrojo ieškinio iš Lietuvos – jį pateikė „Lietuvos dujos“. Abu šie ieškiniai veikiausiai bus atšaukti, teigia „Komersant“.
Tačiau Rusijos leidinys suklydo - „Lietuvos dujų“ ieškinys nėra pateiktas, bendrovės akcininkai sausio pabaigoje tik įpareigojo įmonės vadovybę jį inicijuoti, jeigu Rusijos koncernas nesumažins kainos.
„Komersant“ duomenimis, 2013 metų pabaigoje „Lietuvos dujos“ už rusiškas dujas mokėjo didžiausią kainą Europoje – 465 dolerius už tūkstantį kubų. „Gazprom“ pritaikius pažadėtą nuolaidą, ši kaina sumažėtų iki 370 dolerių ir ji taptų artima Vokietijos pernai mokėtai vidutinei kainai.
Rusiškų dujų kaina Lietuvai ir toliau priklausys nuo naftos kainų tarptautinėje rinkoje.
Pasak Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo vieno vadovų Aleksejaus Grivačo, dujų kainos Lietuvai skaičiavimo formulės korekcija apsiribos koeficientų pokyčiais, o nuolaida bus tokia, kokios pastaraisiais metais sulaukė kai kurie kiti „Gazprom“ klientai Europoje.
Nuolaida tikriausiai bus pritaikyta atgaline data – nuo 2013 metų pradžios. Tokiu atveju „Gazprom“ grąžinama permoka nedaug viršytų 100 mln. dolerių (per metus) ir būtų gerokai mažesnė už sumą, kurią Lietuva siekė prisiteisti per arbitražą. Kita vertus, „Gazprom“ susitaikė su ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimu Lietuvoje ir, premjero Algirdo Butkevičiaus žodžiais, neketina užginčyti „Lietuvos dujų“ skaidymo.
Pasiektas susitarimas, tikėtina, yra laikinas – 2015-ųjų pabaigoje baigs galioti dabartinės „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ sutartys dėl dujų tiekimo Lietuvai ir jų tranzito į Karaliaučiaus sritį.
Anot „Komersant“, susitarimas su Lietuva pagerins „Gazprom“ pozicijas Europos Komisijos tyrime dėl galimo Rusijos koncerno piktnaudžiavimo monopoline padėtimi kai kuriose ES narėse. Tyrimo išvados turėjo būti skelbiamos pradėjusį mėnesį, tačiau Europos Komisija pareiškė, kad tai atidėta, siekiant išvengti politinių interpretacijų ir įtampos augimo.