Neoficialiai kalbama, kad kaina gali mažėti penktadaliu arba maždaug 250 Lt už tūkstantį kubinių metrų iki 970 Lt.

Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuvos konkurencingumui ir žmonių kišenėms realesnės įtakos toks sprendimas nepadarytų, labiausiai jį pajustų tie gyventojai, kurie šildo savo individualius namus.

Be to, jis atkreipia dėmesį, kad net ir sutarus dėl importo kainos mažėjimo 20 proc., galutiniam vartotojui ji pigtų mažiau, nes į ją įtraukiamos infrastruktūros, administravimo ir kitos sąnaudos.

Taip pat neaišku, kas slypi po kainos sumažinimu. 

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas DELFI sakė, kad vasarą didieji šilumos tiekėjai dujų apskritai nenaudoja – degina biokurą, nes gyventojams tiekia tik karštą vandenį.

O rudenį jie rengia konkursą, iš kurio „Gazprom“ tarpininko pirkti dujas: „Lietuvos dujų“ ar „Dujotekanos“. Jis svarsto, kad ir pastaroji įmonė turėtų sutarti dėl mažesnės kainos.

Vytautas Stasiūnas

„Esame nusibrėžę kryptį mažinti iškastinio kuro naudojimą ir pereiti prie biokuro. Tačiau tuose miestuose, kur kūrenamos dujos kilovatvalandės kaina sumažėtų. Kadangi ateinantį šildymo sezoną Vilnius ir Kaunas dar gamins šilumą kūrenant ir gamtines dujas, tada dalimi pigs šilumos kilovatvalandės kainas“, - teigė jis.

Iš biokuro gaminamos šilumos kilovatvalandė kainuoja apie 20 ct, o dujomis – apie 29 ct. Vilniaus ir Kauno kaina pastarojo šildymo sezono metu buvo 26-27 ct, taigi kaina galėtų sumažėti iki 23 ct.

Šalčiausiu metų mėnesį – sausį - senos statybos daugiabučių gyventojai 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartojo apie 1800 kWh per mėnesį. Tokių daugiabučių šalyje yra dauguma. 

Tokiu atveju jie galėtų sutaupyti 72 Lt per mėnesį, nes vietoj 486 Lt gautų 414 Lt sąskaitą.

Įtartinas pranešimas

„Tai yra maloni žinia, tačiau nėra kažkas tokio, kas iš esmės keistų įmonių konkurencingumą ar šeimų finansus ir perkamąją galią“, - DELFI sakė „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis apskritai nėra linkęs džiaugtis tol, kol nėra pasirašyta sutartis.

„Magiškąją 20 proc. nuolaidą mes linksniuojame dvejus metus. Tačiau kol nėra oficialios informacijos nesinorėtų per anksti džiaugtis, nes panašios informacijos buvo ir pernai“, - pabrėžė pašnekovas.

Jo žodžiais, įprastai biržoje kotiruojamos įmonės investuotojams praneša detalią informaciją, kai sutartis būna pasirašyta.

Nerijus Mačiulis

„Jeigu sutartis nėra pasirašyta (o taip ir yra – DELFI), tai atrodo, kaip per anksti paskelbta informacija, kuri rinkos dalyviams nesuteikia pakankamų žinių ir, tam tikra prasme, gali netgi klaidinti. Kodėl tokia informacija turėtų būti svarbi investuotojams? Neaišku nei sutarties sąlygos, nei galutinė kaina, o svarbiausia – formulė, pagal kurią bus skaičiuojama dujų kaina. Taigi nėra pačios svarbiausios faktinės informacijos. Todėl kyla natūralus klausimas, kam viešinti pusiau iškeptą informaciją?“ - kalbėjo ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, netgi jeigu dujų kaina Lietuvai mažėtų 20 proc., šalies mastu tai nepadarytų didesnės įtakos.

Lietuvoje yra labai mažai įmonių, kurių konkurencingumas priklauso nuo dujų kainos. Viena jų yra „Achema“, bet ji turės derėtis atskirai. O visos kitos, pavyzdžiui, kepyklų ir kitų gamintojų sąnaudose dujos sudaro keletą procentų. Taigi kainai sumažėjus kainai 20 proc., įtaka įmonių savikainai būtų, bet visoje ekonomikoje to tikrai neapčiuoptume“, - teigė N. Mačiulis.

Taip pat jis pabrėžia, kad galutiniam vartotojui kaina 20 proc. nesumažėja, nes į ją įeina infrastruktūros mokesčiai, administravimas ir pan.

„Didžiausia įtaka būtų tiems vartotojams, kurie šildo namus dujomis, nes gaminančių maistą dujomis šeimos biudžete šios išlaidos yra labai mažos - maždaug 1-2 poroc. Kiek didesnį poveikį gali daryti tiems, kurie šildo didelius nuosavus namus, nes per metus išleisdami kelis tūkstančius litų sutaupytų kelis šimtus. Tačiau jiems tai nebūtų didelė finansinė paskata“, - dėstė ekonomistas.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapyje nurodoma, kad dujas maistui naudojančių gyventojų galutinėje kainoje importo kaina sudaro 65 proc., o tų, kurie dujomis šildosi namus – 79 proc. Šiuo metu pirmoji grupė vartotojų be pastovaus mokesčio moka 2,67 Lt už kubinį metrą dujų, o antroji – 1,87 Lt.

Taip pat pašnekovas atkreipia dėmesį, kad centriniu šildymo besinaudojantiems gyventojams sąskaitos 20 proc. taip pat nesumažės, nes galutinei sumai už šildymą įtakos turi infrastruktūros sąnaudos, šilumos praradimai tiekimo grandinėje ir pan.

Kitas analitikas, norėjęs likti neįvardytas, svarstė, kad tokia keista informacija gali būti išplatinta dėl sekmadienį laukiančių prezidento rinkimų.

„Lietuvos dujos“ yra smarkiai prispaustos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikai, buvęs VKEKK pirmininkas Vidmantas Jankauskas svarsto, kad „Gazprom“ nelabai turėjo pasirinkimą dėl kainos mažinimo.

Vidmantas Jankauskas

„Lietuvos dujos“ jaučia didelį spaudimą, nes dabar kuriama nauja įmonė „Litgas“, kuriai atiduodama rinka. Be to, žiūrint iš įmonės pozicijų, dujų poreikis Lietuvoje mažėja katastrofiškai. Kiek aš girdėjau, šią vasarą komerciniams vartotojams „Lietuvos dujos“ apskritai dujų neparduos, taigi bendrovė atsidūrė sunkioje padėtyje: šilumininkai vasarą dujų nepirks, lieka tik Elektrėnų elektrinė, kuri kažkiek dujų suvartos, kiek suprantu, ji jų iš „Lietuvos dujų“ nepirks. Todėl jų akcininkas „Gazprom“ situaciją įvertino realiai ir sumažino kainą“, - DELFI kalbėjo jis.

Šių metų pabaigoje turėtų pradėti veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas ir jo dujas pardavinėsianti bendrovė „Litgas“. Planuojama, kad maždaug 20 bendrovių privalės pirkti dujas per „Litgas“, kuri iš suskystintųjų gamtinių dujų terminalo pirks 0,5 mlrd. kub.m dujų.

Skaičiuojama, kad per metus Lietuva sunaudoja daugiau nei 2 mlrd.kub. metrų dujų, kurios pasiskirsto maždaug taip: trečdalis tenka „Achemai“, kuri jas perka tiesiogiai, trečdalį suvartoja šilumos tiekėjai, kurių perkama dalis nuolat mažėja dėl biokuro naudojimo ir trečdalis tenka buitiniams ir kitiems komerciniams vartotojams.

„Iš „Achemos“ buvo žinių, kad jeigu Lietuvai pavyks susitarti, tuomet ir jie tikisi susitarimo“, - tvirtino V. Jankauskas.

Jis taip pat svarsto, kad dėl mažesnės kainos turėtų susitarti ir „Dujotekana“.

DELFI primena, kad ketvirtadienį per Vilniaus vertybinių popierių biržą „Lietuvos dujos“ išplatino pranešimą, kad su „Gazprom“ sutarė dėl mažesnių kainų. Tačiau daugiau nieko nepateikiama, nes dar nepasirašyta sutartis. Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad kainos bus apskaičiuojamos pagal naują formulę ir galios iki šių metų pabaigos.

Jis tvirtino, kad Vyriausybės derybos su „Gazprom“ vis dar vyksta ir šis „Lietuvos dujų“ susitarimas
niekaip nepaveiks Lietuvos Rusijos bendrovei pateikto ieškinio Stokholmo arbitražo teisme.

„Lietuvos dujų“ atstovė spaudai Jolita Butkienė DELFI sakė, kad klausimą dėl ieškinio pateikimo Stokholmo arbitraže sprendžia akcininkai.

„Nieko apie tai nesu informuota“, - paklausta, ar derybų dėl kainų kontekste jis buvo minimas, tvirtino ji.

Kol kas nežinoma, kada tiksliai bus pasirašyta sutartis dėl mažesnių kainų. Jas turi patvirtinti įmonės valdyba, tik tada bus kreipiamasi į VKEKK dėl kainų mažinimo vartotojams. Šiuo metu VKEKK yra gavusi senesnį bendrovės prašymą nuo liepos gyventojams dujas piginti maždaug 3 proc.