„Dėl susitarimo tarp įmonės ir „Gazpromo“ norėčiau tik pasidžiaugti, kad tvirta, nuosekli mano pozicija, kaip ir šitos bei buvusių vyriausybių, buvo viską nuleisti į įmonės lygį ir neiti į valstybės interesų kompromisus. Tuo būdu suveikė vienas iš spaudimo instrumentų – LNG terminalas. Todėl įmonė praktiškai neturi kito pasirinkimo, kaip tik eiti į derybas ir, atrodo, kad mūsų spaudimo technika pasisekė“ - kandidatų į prezidentus debatuose sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė teigia, kad „Gazprom“ visą laiką siūlė sudaryti sutartį dėl dujų kainos su Lietuvos vyriausybe bei kėlė daugybę reikalavimų. Tačiau, jos teigimu, Lietuva norėjo, kad susitarimai dėl dujų būtų sudaromi įmonių lygmeniu, ir iš to tik laimėjo.
„Visą laiką buvo siūloma pasirašyti sutartį tarp Vyriausybės ir „Gazprom“ su įsipareigojimais: ir tranzitas į Kaliningradą, atsiimti visus ieškinius arbitražui, ir daug valstybinių įsipareigojimų. Būtent tai buvo interesų neatitinkantys pasiūlymai. Dabar viskas yra tik tarp įmonių: „Gazprom“ ir „Lietuvos dujų“. Pagrindinis ieškinys Stokholme yra neliečiamas, jis išlieka, Lietuva ir toliau mėgins išieškoti padarytą žalą. Visa kita – sąlygos yra gerokai sumažintos ir kompromisų reikėjo daryti labai mažai, nes realiai pajudėjo LNG terminalas ir laivas jau plaukė į Lietuvą. „Gazprom“ buvo priverstas nusileisti ir nebekelti tų reikalavimų, kurie buvo mums nepriimtini", - sakė šalies vadovė.
„Lietuvos dujų“ pranešime nenurodoma, kiek bus pigesnės dujos – nurodoma, kad pasirašytas susitarimas dėl „importuojamų gamtinių dujų kainos reikšmingo sumažinimo“.
Neoficialiai kalbama, kad nuolaida gali siekti 20 proc. Taigi dujos gali kainuoti apie 370 JAV dol. už 1000 kub. m.
„Lietuvos dujų“ importuojamų gamtinių dujų dalis Lietuvos rinkoje sudaro apie 40 proc. Pavyzdžiui, trąšų gamykla „Achema" dujas gauna tiesiogiai iš „Gazprom", todėl šis susitarimas jos importuojamų dujų kainai įtakos neturės.
