Apklausos duomenimis, net pusė respondentų tvirtino norintys, kad Švedija palaipsniui uždarytų savo branduolines jėgaines. 2011 metais, iškart po Japonijos Fukušimos atominės elektrinės nelaimės, tokios nuomonės laikėsi 44 proc. švedų, 2007 prieš branduolinę energiją pasisakė 31 proc. respondentų.
Geteborgo universiteto politikos mokslų profesoriaus Sioreno Holmbergo nuomone, branduolinės energijos entuziastų mažėjimą lėmė Fukušimos tragedijos priežastys.
"Panašios tendencijos vyravo po Trijų mylių salos elektrinės avarijos JAV 1979 metais ir Černobylio nelaimės Sovietų Sąjungoje 1986 metais", - TT naujienų agentūros korespondentams aiškino profesorius.
Po Černobylio avarijos atliktose 1986 m. apklausose net 75 proc. apklaustųjų norėjo atsisakyti atominės energijos.
Nors pirmasis Švedijos branduolinis reaktorius buvo paleistas 1972 metais, jau po 8 metų pertraukos šalies vyriausybė įsipareigojo nestatyti naujų atominių elektrinių ir neatnaujinti senų reaktorių pasibaigus jų tarnavimo laikui. 2010 m. parlamentas laikinai sustabdė šią nuostatą, argumentuodami, jog branduolinė energija tiekia 35 proc. Švedijoje suvartojamos elektros.
Šiuo metu šalyje veikia trys atominės jėgainės, kuriose yra dešimt reaktorių. Profesoriaus S. Holmbergo nuomone, Švedija turėtų sekti Vokietijos bei Šveicarijos pavyzdžiu ir galiausiai atsisakyti atominės energijos.
