„Mes dar nenusprendėme, kad tai bus įgyvendinta, ir yra tikimybė, kad susitarsime su E.ON tai padaryti. Mūsų pagrindinis tikslas yra turėti nepriklausomą perdavimo sistemos operatorių, ir svarstome įvairius būdus, kaip to pasiekti. Išpirkti vieną iš esamų akcininkų yra vienas iš variantų“, - interviu BNS Taline sakė J.Neverovičius, atsakydamas į klausimą, kodėl Vyriausybė neketina išpirkti visų „Gazprom“ valdomų dujų įmonių akcijų.
Pagal ES trečiojo energetikos paketo reikalavimus dujų rinką pertvarkančioje Estijoje dujų perdavimo tinklu domisi keli potencialūs pirkėjai iš įvairių šalių. Tačiau įsigyti akcijas iš „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“, kaip ir Lietuvoje, pretenduoja vyriausybė. Paklaustas, ar toks susidomėjimas buvo ir Lietuvoje, energetikos ministras teigė negalintis kalbėti už pardavėjus.
„Aš negaliu komentuoti už E.ON arba „Gazprom“, nes tai yra jų sprendimas, ką jie darys su savo akcijomis. Parduodame ne mes, o E.ON arba „Gazprom“, taigi, mes dalyvaujame derybose ir norime pirkti, nes jau turime nepriklausomą elektros energijos perdavimo operatorių, ir norime to paties dujų sektoriuje. Jei interesai sutaps ir jei pasieksime susitarimą, kuriuo būsime patenkinti ir mes, ir kitos šalys, tuomet, žinoma, bus galima sudaryti sandorį“, - kalbėjo J.Neverovičius.
J.Neveriovičius sakė manantis, kad Lietuvoje ir Estijoje kelias į laisvą rinką gali būti skirtingas.
„Manau, jog gali būti, kad kelias į atvirą ir laisvą rinką skirtingose šalyse bus nevienodas. Svarbiausia tai, kad turime tas pačias taisykles, kuriomis vadovaujamės, kurios leidžia prekiauti dujomis ir tiekti dujas, sukuriant nepriklausomą perdavimo sistemos operatorių. Tai yra pagrindinis punktas, o visa kita priklausys nuo rinkos (...). Tikiu, jog mums tęsiant infrastruktūros plėtrą, ilguoju laikotarpiu Baltijos šalyse, taip pat Suomijoje ir Lenkijoje, atsiras regioninė rinka“, - kalbėjo J.Neverovičius.