Premjero teigimu, Kaune nėra pasipriešinimo tokiai pertvarkai, tačiau tokia priešprieša yra Vilniuje, kur šilumos ūkį netiesiogiai kontroliuoja monopolininkas koncernas „Icor“.

„Nereikia šito klausimo sureikšminti, pykčiai jokie nevyksta ir labai keista, kad aš skaičiau vieną dienraštį ir rašoma, kad kažkas durimis trankėsi, kažkas piktai elgėsi - tikrai to nebuvo. Mes jau seniai dirbame prie projekto šilumos ūkio pertvarkos, ir pozicija buvo išsakyta kai kurių ministrų, gal vieno ministro, kad kuriant specialiosios paskirties akcinę bendrovę, jai nepriklausytų 51 proc. akcijų, o kad konkurso tvarka vėl galėtų dalyvauti, jeigu nori, valstybinės įmonės, ar privačios kompanijos ir kas laimės, tas dalyvaus šilumos ūkio pertvarkoje“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

Anot jo, specialios paskirties valstybės valdomos bendrovės steigimui Kaune pritariama, tačiau pasipriešinimas jaučiamas sostinėje.

„Kaune susitikus ir su „Kauno energijos“ vadovais kartu dalyvavo ir Kauno miesto meras ir kai kurių privačių kompanijų atstovai, kurie užsiima šilumos gamyba ir elektros energijos gamyba, suprato mūsų tą pasiūlymą ir ten nebėra jokių iškilusių klausimų. Bet kažkodėl yra nepasitenkinimas Vilniaus mieste iš kai kurių gal, taip pasakyčiau, šilumos ir elektros energijos gamintojų, tai aš noriu pabrėžti, kad mes ruošiamės Vilniaus mieste pastatyti 145 megavatų elektrinės galios atliekų ir biokuro kogeneracinę elektrinę, maždaug investiciją esame paskaičiavę, turėtų siekti apie 1,13 mlrd. litų“, - teigė premjeras.

Anot jo, ES parama projektui sieks per 550 mln. litų, o šiluma atpigs nuo 25 proc. iki 30 procentų.

Energetikos ministras trečiadienį BNS sakė, kad šilumos ūkio pertvarkos scenarijus, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė, su juo nebuvo suderintas. Vyriausybės posėdyje balsuojant susilaikęs ministras teigia, kad prieš posėdį buvo sutarta dėl kitokio pertvarkos scenarijaus.

BNS šaltinių teigimu, projekto derinimas vyko iki paskutinės minutės. Anot jų, J.Neverovičiui susilaikius dėl nuostatos, kuri numato, kad 51 proc. bendrovių akcijų valdytų „Lietuvos energija“, bendru sutarimu buvo priimtas protokolinis sprendimas. Anot šaltinių, nesutarimas buvo tik dėl šios nuostatos.

Premjero komanda ir Energetikos ministerija jau kurį laiką nesutarė dėl valstybės dalyvavimo, investuojant į didžiųjų miestų šilumos ūkio atnaujinimą. Premjero aplinka siūlė atverti kelią sukurti dvi specialios paskirties bendroves, kurias kontroliuotų valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)