Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas mano, kad didžiausiam dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ akcininkui E.ON pardavus akcijas Vyriausybei, būtų galima toliau derėtis su „Gazprom“. Jis mano, jog Lietuvai būtina perimti dujotiekių valdymą į savo rankas.
„Aš manau, kad tai yra galimybė, ta galimybę reiktų išnaudoti. Lietuvai būtina perimti energetinės infrastruktūros kontrolę į savo rankas. Magistralinių dujotiekių akcijų valdymas E.ON ir „Gazprom“ rankose iš tikrųjų ir kėlė didžiules problemas, kiekviena valstybė turi kontroliuoti šią infrastruktūrą. Aš žinau tiek, kad derybos su E.ON - aš gavau ir tam tikrą žodinį įvertinimą - dėl akcijų pardavimo vyksta. Aš buvau informuotas iš pakankamai patikimų šaltinių, kad tai vyksta, kad yra pasiūlymas. Jis Lietuvai, ko gero, yra svarstytinas, galbūt dėl jo vyks derybos. Tai yra pirmas žingsnis, kuris veda į tolesnes derybas su „Gazprom“, - sakė A.Sekmokas.
Jo manymu, nesikalbėti su „Gazprom“ net Ukrainos įvykių kontekste būtų klaida. Anot jo, ir pats „Gazprom“ yra suinteresuotas derėtis, bent jau dėl dujų tranzito į Karaliaučių sąlygų.
„Visas derybų fonas ir visi derybiniai klausimai yra pakankami sudėtingi. Ar jie bus išspręsti šiemet, aš nežinau, bet dėl kai kurių dalykų tikrai bus deramasi. Nesikalbėti, net Ukrainos kontekste būtų klaida. (...) Iki šiol derybos buvo labai nesubalansuotos. Premjero regos horizontas - dėl dujų tiekimo, kainų - buvo nukreiptas tik į Rytus, tai yra didelė klaida“ - penktadienį sakė A.Sekmokas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, buvęs Kainų komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas sako, jog iš Vakarų girdisi žinių, kad „Gazprom“ galbūt bandys iš naujo derėtis ir netgi gali pasiūlyti kainų nuolaidų.
„Manau, kad ir daugelis buvo apsidžiaugę, kad realios derybos prasidėjo prieš pusmetį. Netgi buvo tokių didelių vilčių, kad praėjusį rudenį pavyks susitarti. Prieš tai buvo daugiau jėgos pareiškimai, įskaitant ir iš mūsų pusės, kad mes nieko nebijome ir taikome, ką direktyvos sako. Mano supratimu, su tiekėju derėtis reikia, o kad nepavyksta susitarti, yra ne viena priežastis. Tos įtampos Ukrainoje akivaizdoje dabar, atrodo, dar bus sunkiau susitarti, tačiau iš Vakarų girdisi ir kitų žinių, kad galbūt „Gazprom“ bandys iš naujo derėtis, kad jis nėra toks baisus, kaip kai kam atrodo“, - sakė V.Jankauskas, kuruojantis energetikos politikos klausimus.
Kita vertus, anot A.Sekmoko, „Gazprom“ yra suinteresuotas derėtis, nes jam svarbu sureguliuoti dujų tranzito į Karaliaučių sąlygas.
„Lietuva yra įsipareigojusi prieš Europos Sąjungą įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą. (...) Antras elementas, dėl ko „Gazprom“ tikrai suinteresuotas derėtis, tai yra apibrėžti dujų tranzito į Karaliaučių sąlygas. Karaliaučiaus saugumas Rusijai yra labai svarbus, ir jis didinamas. Be to, ir Lietuva yra suinteresuota sureguliuoti šį klausimą, kad tai nebūtų klausimas, kuriuo būtų galima manipuliuoti“, - kalbėjo buvęs energetikos ministras.
A.Sekmoko manymu, 2015 metais, kai pasibaigs dabartinė dujų tiekimo sutartis su „Gazprom“, bei jau turint SGD terminalą Klaipėdoje, Lietuvai bus svarbu turėti dvi dujų tiekimo alternatyvas - tiek vamzdynu, tiek per suskystintų gamtinių dujų terminalą.
„Dėl tų priežasčių derybos turi vykti, jau nekalbant, kad Lietuva inicijavo arbitražo procesą dėl permokos, vyksta Europos Komisijos tyrimas. Mes matome labai platų kontekstą, dėl kurio svarbu tartis ir dėl ko derybos turi vykti“, - dėstė A.Sekmokas.
V.Jankausko, vertinimu, Lietuvos ir „Gazprom“ derybas sunkina procesą komentuojantys politikai.
A.Sekmoko teigimu, Vyriausybė arba jos derybininkai yra užėmę labai ribotą poziciją - derasi tik su „Gazprom“, o su potencialiais SGD teikėjais Vakaruose kalbasi tik „Litgas“, kuri, anot A.Sekmoko, neturi Vyriausybės palaikymo.
„Pasižiūrėkime, nedidelė įmonė „Litgas“, kuri ieško gamtinių dujų tiekimo, jie net neturi Vyriausybės palaikymo, užnugario. Tai yra mažai Lietuvoje žinoma įmonė, kuri turi pirkti dujas ir nesimato Vyriausybės ar premjero intereso vesti derybas su galimais suskystintų gamtinių dujų tiekėjais. Lietuvai labai nenaudingos tokios vienašališkos derybos - tik su viena šalimi. Premjeras važiuoja į Rusiją, kalbasi telefonu su Mileriu („Gazprom“ prezidentu Aleksejumi Mileriu - BNS) bet jam taip pat reikėtų kalbėtis su Norvegija, JAV, Arabų šalimis dėl dujų tiekimo - tai būtų tam tikra atsvara „Gazprom“, - sakė buvęs energetikos ministras.
A.Sekmoko teigimu, reikia suprasti, kad derybose dujų kaina nėra absoliutus dalykas: „Gazprom“ yra naudinga iškelti tik vieną dalyką - kainą. Tai yra toks hipnotizuojantis dalykas. Mes jau pasimokėme, kad kaina nėra fiksuotas vienkartinis dalykas. Po to besikeičiantys kiti faktoriai gali turėti įtakos, kad po to ta kaina būtų nenaudinga“.
Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS sakė, kad derybos su „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų Lietuvai nenutrauktos, jos vyksta techniniu, ekspertų lygiu: „Proceso greitis ir intensyvumas priklausys nuo abipusio konstruktyvumo, siekiant suderinti galimo susitarimo turinį, technines detales“.
Derybų su E.ON oficialiai kol kas niekas nekomentuoja. Tačiau Energetikos ministerijos kontroliuojamai įmonei „Epso-G“ siekiant iš bankų pasiskolinti 280 mln. litų ir tikintis mažiausiai 110 mln. litų dividendų, rinkos dalyviai neabejoja, jog taip bendrovė ruošiasi „Amber Grid“ akcijų išpirkimui. Tokiam pat sandoriui dėl „Lietuvos dujų“ akcijų išpirkimo, tikėtina, ruošiasi ir Finansų ministerijos valdoma „Lietuvos energija“, kuri iš antrinių įmonių šiemet gaus beveik 240 mln. litų dividendų.
Skelbta, kad Vyriausybė koncernams „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas International“ siūlo parduoti ar kitaip perleisti jų valdomus „Amber Grid“ akcijų paketus. Neoficialiai skelbta, kad „Gazprom“ sutinka likti finansiniu investuotoju, o su E.ON dar deramasi.
Sandoriai turi įvykti iki kitų metų spalio 31-osios.