Tačiau tas faktas, kad jis buvo sulaikytas būtent dabar, kai Rusijos ir Ukrainos santykių eskalavimas yra pasiekęs patį piką ir priartėjęs prie realaus karo pradžios, leidžia kelti kelias svarbias versijas, svetainėje forbes.ru rašo Energetikos politikos instituto direktorius Vladimiras Milovas.
D. Firtašas Ukrainoje veikiausiai geriausiai iš visų pažįsta ukrainietiškas „Gazprom“ schemas. Nėra prasmės sieti D. Firtašą su kokiu nors konkrečiu politiku iš Ukrainos aukščiausių sluoksnių – per ilgą karjerą jis suspėjo pasinaudoti ir Leonidu Kučma, ir Viktoriu Juščenka, ir Julija Tymošenko, ir Viktoriu Janukovyčiumi, išsaugodamas ir dažniausiai sustiprindamas savo dujų verslą. Tačiau per ilgą darbą su „Gazprom“, vykusį per tarpininkus „EuralTransGas“ ir „RosUkrEnergo“, D. Firtašas įrodė, kad sugeba virtuoziškai naudotis ryšiais su Rusija. Žinoma, jam ne viskas pavyko santykiuose su Vladimiru Putinu, kuris, kaip žinoma, asmeniškai kišasi į Rusijos ir Ukrainos prekybą dujomis: D. Firtašas skundėsi, kad bendradarbiavimo su „RosUkrenEnergo“ V. Putinui reikėjo tik tam, kad jis tiesiogiai prieitų prie prekybos Vidurio Azijos dujomis Ukrainoje – po šio žingsnio D. Firtašas nuo šių schemų buvo nustumtas.
Nepavyko jam ir su dujų akcijų pirkimu Rusijoje – 2006 metais jis nesugebėjo įsigyti 75 proc. Astrachanės naftos bei dujų kompanijos, turinčios licenziją eksploatuoti dujų kondensato susidarymo vietas dešiniajame Astrachanės krante, akcijų – šį sandėrį asmeniškai užblokavo pats V. Putinas.
Tačiau D. Firtašui gali būti žinomi faktai, susiję su realia aukštų Rusijos pareigūnų ir valstybinių įmonių vadovų, taip pat įvairių prekybos schemų organizatorių, korupcija. Kiek uždirba su Rusijos valdžia susiję asmenys iš „pilkosios prekybos“ – rusiškų dujų pereksportavimo į Europą už aukštesnes kainas negu muitinėje oficialiai deklaruoja „Gazprom“ - be jų pačių žino tik Ponas Dievas ir, greičiausiai, D. Firtašas, dalyvavęs ne vienoje iš šių schemų. Taigi, kaip jau spėjo pareikšti kai kurie komentatoriai, pilnai tikėtina, kad D. Firtašo asmenyje Vakarų šalys „perėmė vertingą liežuvį“, galintį daug ką papasakoti apie Rusijos prezidentui artimų asmenų verslą.
Kol Rusijos elgesys neperžengė ribų, būtinybės imtis tokių veiksmų nebuvo, ir FTB tyrimas dėl D. Firtašo, kuris, kaip teigiama, vyksta nuo 2006 metų, buvo „snaudžiantis“.
Veiksmus prieš D. Firtašą galėjo paskatinti ir tas faktas, kad jis finansavo virtinę prorusiškų politinių struktūrų, kurios dabar pradėjo vadovauti separatistinei „Krymo vyriausybei“. Anksčiau jos niekam nerūpėjo, nes per rinkimus Kryme nepasiekdavo įtikinamų rezultatų. Tačiau per pastarąsias dvi savaites, kai prie naujai paskirtos „Krymo vadovybės“ vairo stojo „Russkoje jedinstvo“ lyderis Sergejus Aksionovas, o jo pirmuoju pavaduotoju tapo prorusiškos „Krymo salos“ lyderis Rustamas Temirgalijevas, pasirodė informacijos, kad jų partijas nuo 2009 - 2010 metų finansavo D. Firtašas. Taigi negalima atmesti galimybės, kad su prašymu imtis priemonių prieš D. Firtašą į Vakarų šalis kreipėsi naujoji valdžia Kijeve.
Vargu ar verta perdėti D. Firtašo ryšius su pabėgusiu V. Janukovyčiumi.
Pastaruoju metu D. Firtašo įtaka mažėjo, o „Firtašo grupė“ Aukščiausioje Radoje atliko svarbų vaidmenį formuojant perbėgėlių iš Regionų partijos būrį. Būtent ši partija buvo atsakinga už tvirtą daugumą, kuri galiausiai atstatydino V. Janukovyčių ir paskyrė naujuosius laikinus valdžios organus. Tačiau laukti už tai dėkingumo iš Ukrainos valdžios nėra prasmės – sprendžiant iš virtinės jos veiksmų (pavyzdžiui, baudžiamųjų bylų Charkovo lyderiams Dobkinui bei Kernesui, kurie apskritai Kijevui dabar nekelia didelės grėsmės), Ukrainos vadovybė stengiasi vadovautis principu „laimėtojas gauna viską“, ir politinio keršto jausmas dažnai jai būna svarbesnis už plačios „stabilumo koalicijos“ kūrimą.
Nepaisant to, D. Firtašo vaidmuo auginant dabartinę Krymo vadovybę galėjo tapti paskutiniu lašu, išprovokavusiu jo areštą. Ukrainos politikams itin naudinga, kad tai būtų padaryta Vakarų rankomis, o dar FTB tyrimo dėl korupcijos fone – tai bus papildomas argumentas bylai apie V. Jaukovyčiaus valdžios ir jam artimų oligarchų korupciją.
Rusijos prezidentui šis areštas gali tapti savotišku įspėjimu – sviediniai sproginėja jau arti ir rytoj Londone gali būti suimtas Romanas Abramovičius, o Ženevoje – Genadijus Timčenko. Klausiate, kokios sankcijos gali atvėsinti karštas galvas Kremliuje? Būtent tokios. Už ką – bus rasta. Kare kaip kare, juo labiau, kad visuomenės nuomonės parama Vakaruose garantuota: visiems žinomos stadionų skanduotės apie R. Abramovičių „And policeman will be knocking on his door“.
Taigi istorija su D. Firtašu gali būti tik pradžia.
