DELFI kalbinti specialistai sako, kad realiausia su „Gazprom“ susiderėti dėl tokios dujų kainos, kokią moka latviai ir estai.

Kartu analitikas Arūnas Molis atkreipia dėmesį, kad vienintelis Lietuvos dujų tiekėjas gali norėti įtakos kituose sektoriuose, pavyzdžiui, šilumos ar elektros.

Šią savaitę Vyriausybės atstovai vertina „Gazprom“ pateiktus pasiūlymus. Premjeras Algirdas Butkevičius neatskleidžia, kokią kainą siūlo „Gazprom“, bet tvirtina, kad deramasi penkiais klausimais: kainos, dujų tranzito į Karaliaučių, trečiojo Europos Sąjungos (ES) energetikos paketo, numatančio visišką dujų tiekimo ir perdavimo veiklų atskyrimą, „Gazprom“ turimų „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujų“ akcijų.

Premjeras yra užsiminęs, kad derybose su „Gazprom“ buvo kalbama ir apie didesnę nei 40 proc. nuolaidą. 

Paskutinėje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje nurodoma, kad antrąjį praėjusių metų ketvirtį prie Lietuvos sienos dujos kainavo apie 418 eurų (1443 Lt), tuo metu latviai mokėjo apie 379 eurus (1308 Lt), estai – 376 eurus (1298 Lt). Iš šios ataskaitos matyti, kad Baltijos šalys ir Čekija už dujas moka brangiausiai visoje ES.

Tačiau, pasak analitikų, kainos skirtingais ketvirčiais svyruoja ir skaičiuojant už visus metus, pavyzdžiui, 2012 m. Lietuvos mokama kaina buvo apie 20 proc. didesnė nei kaimynų.

Buvusios Vyriausybės energetikos ministras Arvydas Sekmokas laikosi nuomonės, kad naujoji dujų kaina turėtų ne mažiau nei 20 proc. žemesnė už dabartinę.

„Dabar laikas yra Lietuvos naudai: šildymo sezonas eina į pabaigą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) dujų ir šilumos kainas yra patvirtinusi. Taigi labiausiai tikėtina, kad nauja dujų kaina būtų nuo 2015 m. Dujų kaina neturėtų būti didesnė nei moka latviai ir estai arba Vokietija. Ji galėtų būti tam tikras kaimyninių šalių arba ES kainos vidurkis“, – DELFI sakė jis.

Jo nuomone, dabar nėra poreikio skubėti su derybomis, juo labiau, kad pavasarį laukiama EK sprendimo, ar „Gazprom“ nesinaudojo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose.

Mainais į kompensaciją ieškinį galima atsiimti

A. Sekmokas sutinka, kad Lietuva galėtų atsiimti ieškinį Stokholmo arbitražo teisme, jei sutartų dėl ją tenkinančios kompensacijos iš „Gazprom“. Būtent jo vadovaujama ministerija inicijavo Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą Lietuvoje, kuris ir sukėlė „Gazprom“ pyktį ir dar didesnes kainas.

Arvydas Sekmokas
„Jeigu sakoma, kad „Gazprom“ neprieštarauja dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo, tai reiškia, kad jis turėtų atsiimti ieškinį. Taip pat atitinkamai ir Lietuva, jeigu būtų sutarta dėl kompensacijos. Kompensacija yra labai svarbus klausimas, nes Lietuva tikrai permokėjo už dujas. Vėlgi galbūt tai yra ne tie 5 mlrd. Lt, bet tai būtų nemaža suma, kurią galima būtų panaudoti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, pensijų kompensavimui arba kitoms valstybei svarbioms sritims“, – komentavo jis.

Buvęs energetikos ministras nesiima vertinti, kokia kompensacija galėtų tenkinti Lietuvos pusę. Tačiau jis sutinka, kad dažniausiai išmokama kompensacija būna mažesnė nei pateiktas ieškinys.

„Visada yra geresnė praktika, kai abi šalys susitaria. Tačiau susitarimas turi būti priimtinas abiem pusėms, o ne vienos šalies nuolaida. Vienas iš atskaitos taškų yra ieškinio dydis. Įprastai, jeigu šalys susitaria, matyt, jos geranoriškai sutinka, kad kompensacija yra kažkiek mažesnė nei ieškinio dydis, tačiau ta kompensacija turi būti pakankamai nemaža, nes Lietuva nemažai permokėjo ir kiekvienas nuolaidos litas yra ne Vyriausybės, bet Lietuvos žmonių, kurie sumokėjo per brangią kainą už dujas“, – dėstė A. Sekmokas.

Apie galimybę sudaryti taikos sutartį su „Gazprom“ yra užsiminęs ir prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas.

DELFI primena, kad 2012 m. Lietuva kreipėsi į Stokholmo arbitražo teismą prašydama priteisti beveik 5 mlrd. Lt kompensaciją dėl Lietuvai taikytų nesąžiningai didelių dujų kainų. Tuo metu „Gazprom“ taip pat yra pateikusi ieškinį prie Jungtinių Tautų veikiančiam arbitražui dėl „Lietuvos dujų“ veiklos išskaidymo.

Buvęs energetikos ministras mano, kad sutarties su „Gazprom“ laikotarpis nėra labai svarbus. Neoficialiai kalbama, kad „Gazprom“ norėtų 10 metų sutarties.

„Ne tiek būtų svarbu sutarties trukmė, kiek kaina, prie ko būtų pririšta dujų kaina. Aš manau, kad Lietuvai būtų nepriimtina ilgalaikė sutartis, jeigu dujų kaina būtų susieta su naftos kaina. Derybose reikėtų užimti tokią poziciją, kad dujų kaina būtų susieta su atsinaujinančių energijos išteklių, biokuro indeksu. Tai būtų europietiška ir pažangu. Žiūrint į priekį matyti, kad ateityje dujos realiai konkuruos su atsinaujinančiais energijos ištekliais, ypač Vokietijoje“, – dėstė pašnekovas.

Pagal 2005 m. pasirašytą sutartį Lietuvai tiekiamų dujų kaina susieta su mazuto, naftos kainų bei euro ir dolerio kurso svyravimu. Dabartinė dujų tiekimo sutartis baigia galioti 2015 m. pabaigoje.

Geriausia būtų išpirkti akcijas

Buvusio energetikos ministro nuomone, dujų tranzitas per Lietuvą į Kaliningrado sritį turėtų būti sutartas pagal Europos Sąjungos teisę ir praktiką. Anksčiau buvo pasirodę žinių, kad „Gazprom“ esą nori tarpvyriausybinės sutarties, o Lietuva siūlo apsiriboti komercine sutartimi tarp įmonių.

„Šis klausimas turėtų būti derinimas ir konsultuojamasi su Europos Komisija, kaip sąžiningai ir priimtinai visoms šalims sutarti dėl dujų tranzito į Karaliaučių. Šiuo metu tranzitas vyksta, tačiau nėra aiškiai apibrėžta, kokiomis sąlygomis. Nėra detalių sutarčių ir šiandien aš negalėčiau pasakyti, kokią kainą „Gazprom“ moka už dujų tranzitą per Lietuvos teritoriją. Bent jau anksčiau kaina Lietuvos pusei buvo nepriimtinai žema, nes ji niekada nebuvo deklaruojama, „Lietuvos dujos“ kainos nėra atskleidusios“, – tvirtino A. Sekmokas.

Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo Lietuvoje architektas mano, kad racionaliausia išeitis būtų Lietuvai išpirkti „Gazprom“ valdomas dujų infrastruktūros operatoriaus „Amber Grid“ akcijas. Tam esą pinigų galima būtų pasiskolinti iš bankų.

Tačiau A. Sekmokas nesiima vertinti, kokia galėtų būti šių akcijų vertė. Neatmestinas variantas, anot jo, būtų susikeitimas akcijomis „Gazprom“ už „Amber Grid“ akcijas pasiūlant „Lietuvos dujų“ akcijų.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,7 proc. „Lietuvos dujų" akcijų, „Gazprom“ – 37,06 proc., o Vokietijos „E. ON Ruhrgas International" – 38,9 proc. akcijų.

Toks pat akcijų pasidalijimas yra ir perdavimo sistemos operatoriuje „Amber Grid“.

Mažesnių kainų nori kuo greičiau

Vidmantas Jankauskas
„Pramonininkai nesvajoja apie kokias nors nuolaidas ar ypatingas kainas, tiesiog nori turėti tokias pačias kainas kaip ir mūsų kaimynai. (…) Kodėl dabar beveik visos Vakarų šalys persiderėjo savo sutartis su „Gazprom“ pradedant Vokietija ir baigiant Graikija? Jos į sutartis įrašė šiek tiek kitokias formules ir dėl to joms kainos nukrito, o mes likome prie senos formulės. Dėl nelankstumo derybose mes likome su gerokai aukštesnėmis kainomis nei latviai ir estai“, – DELFI sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikos klausimais Vidmantas Jankauskas.

Jis laikosi nuomonės, kad bent dėl dalies perkamų dujų kiekio su „Gazprom“ reikėtų sutarti ilgalaikėje sutartyje 5-10 metų.

„Kai kas mano, kad mes neturėtume įsipainioti į jokias ilgalaikes sutartis. Taip pat kalbama, kad ir mūsų suskystintų gamtinių dujų terminalas turėtų pirkti laisvomis sutartimis, bet ar tada mes neįsiveliame į tokią galimybę, kad žiemą, kai visiems labai reikia dujų, jų ir nebus. Jeigu manęs paklaustų, aš galvočiau, kad 1 mlrd. kubinių metrų, trečdaliui Lietuvos poreikio, reikėtų sutarties“, – teigė V. Jankauskas.

Metinis Lietuvos dujų poreikis šiuo metu yra iki 3 mlrd. kubinių metrų, trečdalį šio kiekio sunaudoja trąšų gamykla „Achema“.

„Kitas dalykas, reikia gerai pagalvoti, kokią kainos formulę įrašyti. Mes buvome nepatenkinti formule, Vakaruose daugelis šalių ja irgi buvo nepatenkintos. Galbūt dabar ją galime išsiderėti geresnę, ją galbūt galima būtų kažkiek susieti su naftos kainomis, kažkiek su dujų momentinėmis kainomis. Tai yra dalykai, dėl kurių reikia tartis ir susitarti“, – tvirtino pašnekovas.

Jis skaičiuoja, kad Lietuva už dujas permoka maždaug nuo 2011 m. vidurio.

„Kai kurie tvirtos politikos šalininkai sako, kad padavėme ieškinį ir turime laukti, kol ieškinį patenkins. Tačiau reikia suprasti, kad kiekvieną mėnesį mes permokame milijonus dėl to, kad turime tą pačią sutartį ir formulę. Nuo 2011 m. jau permokėjome milijardus. Galbūt geriau sustoti ir susitarti, kiek mes permokėjome ir kiek turime gauti kompensacijos“, – kalbėjo LPK atstovas.

Buvęs VKEKK vadovas laikosi nuomonės, kad nereikėjo Lietuvai taikyti paties griežčiausio Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo varianto. 

„Bet kas padaryta jau padaryta, dabar reikia galvoti, kaip lengviau iš to išeiti. Todėl ir manau, kad labai būtų svarbu susitarti. Manau, pigiausias variantas būtų, kad „Gazprom“ savo „Amber Grid“ akcijas iškeistų ir pereitų į „Lietuvos dujas“. Kitas variantas, tačiau nežinau, ar tai teisiškai įmanoma, kad „Gazprom“ galėtų pasilikti, bet jis neturėtų teisės balsuoti priimant sprendimus“, – sakė pašnekovas.

Jo nuomone, „Gazprom“ valdomų „Amber Grid“ akcijų išpirkimas būtų brangiausias variantas.

Gali norėti įtakos kituose sektoriuose

Arūnas Molis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Arūnas Molis atkreipia dėmesį, kad sėkmingos derybų pabaigos galima tikėtis tik tuo atveju, jei nuolaidų darys abi pusės.

Todėl, viena vertus, galime pagrįstai tikėtis, jog naujoji dujų formulė mums bus palankesnė nei iki šiol buvusi ir dujos mums atpigs – kainuos panašiai kaip Vokietijoje ar bent kaip Latvijoje ir Estijoje.

Tačiau jis perspėja, kad „Gazprom“ gali norėti daugiau įtakos kituose sektoriuose.

„Kitas klausimas – kokių nuolaidų būsim priversti daryti mes? Panašu, jog dėl taip vadinamo ES trečiojo energetikos paketo iš principo jau nesiginčijama – suprantama, kad nei Lietuvos, nei ES ryžto pakeisti nepavyks, tos nuostatos bus įgyvendintos. Tačiau jas įgyvendinant „Gazprom“ tikisi iki minimumo sumažinti savo nuostolius. Todėl gali būti deramasi dėl „Gazprom“ įtakos tiek dujų, tiek kituose mūsų energetikos sektoriuose, pavyzdžiui, šilumos, elektros energijos srityse“, – DELFI komentavo analitikas.

Derybose, anot jo, „Gazprom“ bandys pasinaudoti Lietuvos ir laisvos dujų rinkos silpnybėmis: santykinai maža rinka, jungčių nebuvimu, nedidelėmis alternatyvaus tiekimo galimybėmis, pakankamai nestabiliomis suskystintų gamtinių dujų kainomis ir pan. 

A. Molis perspėja, kad pasirašydami ilgalaikę sutartį su Rusijos dujų milžinu galime ir vėl sau užsikabinti „akmenį po kaklu“.

„Argumentuodamas kainų ir tiekimo stabilumu, prognozuojamumu, Rusijos dujų koncernas gali siūlyti Lietuvai vėl pasirašyti ilgalaikius susitarimus dėl dujų tiekimo. Tai gali reikšti mažesnes dujų kainas šiandien (nes būtų pasiūlyta palankesnė formulė), tačiau „akmenį po kaklu“ tuomet, kai dėl technologinės pažangos, naujų išteklių rinkoje ar kitų sunkiai prognozuojamų veiksnių dujų ir kitų energijos išteklių kaina laisvojoje rinkoje sumažės, o mes privalėsim pirkti ir mokėti pagal tai, ką sutarėme“, – teigia A. Molis.

Tačiau tuo pačiu jis priduria: „Žinoma, gali įvykti ir atvirkštinis procesas. Todėl atsakyti, ar ilgalaikiai įsipareigojimai mums naudingi šiandien yra beveik neįmanoma. Tačiau įmanoma ieškoti balanso ir bandyti suvaldyti riziką – susieti „Gazprom“ dujų kainą su tais veiksniais, kurie realiai atspindės padėtį energijos išteklių rinkoje ir neleis nustatyti diskriminacinių dujų kainų“.

Laimėjimas nebūtinai atneštų finansinę naudą

Analitikas laikosi nuomonės, kad abiejų pusių ieškiniai teismuose yra ne kas kitas kaip instrumentais derybose.

„Todėl visai natūralu, jog šie instrumentai gali būti aktyviai panaudoti – ieškinių bus atsisakyta mainais į palankias kitos pusės pasiūlytas sąlygas ar nuolaidas. Juo labiau, kad kaip rodo praktika, šių teismų sprendimai nebūtinai automatiškai įgyvendinami teisme ar arbitraže pralaimėjusios pusės“, – teigė A. Molis.

Pasak jo,  akivaizdu, jog „Gazprom“ koncernui Lietuvos  ieškinys, kaip ir EK pradėtas tyrimas, yra neparankūs, grasinantys tiek naujais ieškiniais, tiek dideliais finansiniais nuostoliais.

„Tačiau ir Lietuvos atkaklus laikymasis savo ieškinių finale gali reikšti moralinę, galbūt politinę, tačiau ne finansinę pergalę, nes ne taip lengva būtų priversti „Gazprom“ susimokėti baudą ir dar sumažinti dujų kainą, kai koncerno dujų visai Europai vis dar reikia. Tuo tarpu finansinis aspektas – dujų kaina – Lietuvai išlieka svarbus“, – atkreipė dėmesį jis.

Šiuo metu „Gazprom“ yra vienintelis dujų šaltinis Lietuvai, tačiau planuojama, kad situacija pasikeis, kai nuo 2015 m. pradės veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (159)