Pasak G. Reierseno, energetika nėra pagrindinė jo vadovaujamos įmonės veiklos rūšis, todėl ir sprendimas investuoti į saulės jėgainę buvo priimtas ne tiek dėl būsimo pelno, kiek siekiant prisidėti prie pažangios Lietuvos iniciatyvos.

„Žinoma, ir investicinės projekto sąlygos buvo patrauklios. Visgi, sprendimą investuoti lėmė tai, kad Norvegijoje „žaliosios“ technologijos yra labai vertinamos ir skatinamos, todėl nudžiugome, kad ir Lietuva pasuko šia kryptimi. Norėjome aktyviai dalyvauti procese - bent maža dalimi ir patys prisidėti prie šalies pažangos“, - teigia jis.

Verslininkas atskleidžia, kad investicijos į saulės jėgainę buvo vertinamos tik kaip „pirmasis žingsnis“ – įmonės biure jau buvo planuojamos tolesnės ženklios investicijos į „žaliuosius“ – gamtai draugiškus – procesus ir iniciatyvas. „Ir daugiau ekologiškų naujovių planavome įdiegti ir savo valdomuose pastatuose“, – užsimena vadovas.

Daiva Masiliūnienė, „Siva Scaninvestment“ vykdančioji vadovė Lietuvoje, prisimena, kad sužinojus apie politikų netikėtai pakeistus saulės energijos tarifus buvo šokiruota – „nežinojau, kaip tai reikės paaiškinti norvegams – įmonės valdybai ir akcininkams“. „Noriu perduoti aiškią žinią – investuotojai iš Norvegijos dabar jaučia nepasitikėjimą Lietuva dėl įstatymų nestabilumo“, – pranešime cituojama įmonės atstovė.

D. Masiliūnienė retoriškai klausia, kaip susiklosčiusią situaciją pakomentuotų Norvegijos ambasadorius, jei jo nuomonės apie galimybes verslui Lietuvoje pasiteirautų potencialūs investuotojai iš Norvegijos. „Mes net negalime prognozuoti, kokius plačius verslo sluoksnius ši informacija pasieks“, – atkreipia dėmesį vadovė.

Primename, kad gaunant leidimus plėtoti saulės elektrines, investuotojams buvo žadamas 1,44 Lt/kWh supirkimo tarifas (elektrinėms iki 30 kW galios), tačiau, jau pradėjus investicijas į saulės elektrinių statybą, tarifas sumažintas iki 0,69 ct/kWh ir įsigalioja gavus leidimą gaminti elektros energiją. Investuotojai tikėjosi, kad 1,44 Lt/kWh tarifas jiems galios 12 metų.

Primename, kad teismai pradėjo skelbti sprendimus dėl investicijų – jie yra nepalankūs saulės jėgaines ketinusiems įrengti žmonėms.

Teismas laikosi pozicijos, kad atsinaujinančios energetikos skatinimas negali būti suvokiamas kaip išskirtinis, nusveriantis kitus viešuosius interesus. „Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjų, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi, ir, kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų padarinių“, rašoma teismo sprendime.

Bendrovė „Siva Scaninvestment“ yra tarp tų šimtų šalies verslininkų, kurie nusprendė netylėti ir apskundė valstybės institucijas teismui dėl netesėtų lūkesčių ir patirtų nuostolių atlyginimo.