Entuziastingai užvedus atsinaujinančios energetikos plėtros variklį Lietuvoje, saulės jėgainių plėtra pradėjo strigti, kai valstybė nusprendė 2011 m. gegužę patvirtintus fiksuotus elektros supirkimo tarifus sumažinti.
Į teismus nuėję investuotojai piktinasi, kad, gaunant leidimus plėtoti saulės elektrines, jiems buvo žadamas 1,44 Lt/kWh supirkimo tarifas (elektrinėms iki 30 kW galios), tačiau, jau pradėjus investicijas į saulės elektrinių statybą, tarifas sumažintas 19 ct/kWh ir įsigalioja gavus leidimą gaminti elektros energiją.
Skaičiuodami savo uždarbius verslininkai tikėjo, kad 1,44 Lt/kWh tarifas jiems galios 12 metų.
Ieškinius atmeta
Energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė informuoja, kad šiuo metu jau yra daugiau nei 15 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų bylose dėl ginčų su investuotojais į saulės energetiką.
„Visais pirmos instancijos teismo sprendimais pareiškėjų skundai atmesti kaip nepagrįsti“, - teigė ji.
Ministro patarėjos teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (apeliacinė instancija) 2013 m. gruodžio 11 d. ir gruodžio 23 d. nutartimis suformavo teisinę galią turinčius precedentus bylose su „saulininkais“.
Teismas laikosi pozicijos, kad atsinaujinančios energetikos skatinimas negali būti suvokiamas kaip išskirtinis, nusveriantis kitus viešuosius interesus.
„Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjų, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi, ir, kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų padarinių“, - teismo sprendimą citavo Energetikos ministerijos atstovė.
Energetikos ministerija visus saulininkų ieškinius laiko nepagrįstais ir prašo teismo juos atmesti.
Kovos ir toliau
„Projekto neturėjau galimybės sustabdyti, nes jau buvau pasirašęs sutartį su įrangos tiekėjais. Jei būtų galimybė stabdyti projektą, būčiau taip tikrai padaręs“, - teigė jis.
Advokatų kontora „Magnusson ir partneriai“ šiuo metu atstovauja daugiau nei 150 investuotojų į saulės jėgaines. Klientai siekia galiojusio tarifo atstatymo ir negautų pajamų iki tarifo atstatymo kompensavimo.
Taip pat siekiama, kad saulininkų ginčas pasiektų ir Konstitucinį Teismą. Pasak „Magnusson ir partneriai“ vadovaujančios partnerės Ligitos Ramanauskaitės, advokatų kontoros nuomone, praėjusių metų sausio 17 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai lėmė tarifo pakeitimą grįžtamuoju laiku, kas galimai prieštarauja Konstitucijoje esančiai nuostatai, kad įstatymas negalioja atgaliniu laiku.
„Magnusson ir partneriai“ atstovės teigimu, kol kas jų įmonės teisininkų bylos nagrinėjamos pirmos instancijos teismuose. Įsiteisėjusių teismo sprendimų dar nėra.
„Jeigu pirmos instancijos teismo sprendimas nebus palankus, siūlysime klientams spręsti dėl teismo sprendimo teisingumo patikrinimo apeliacinės instancijos teisme“, - kalbėjo L. Ramanauskaitė.
Advokatų kontora skaičiuoja, kad bendra jų atstovaujamų investuotojų ieškinių suma vertinama apie 27 mln. Lt, skaičiuojant 12 metų laikotarpiu, kuriuo turėjo būti taikomas 1,44 Lt/kWh tarifas.
Atmetinėja skundus
Teismuose dar apie 170 saulės energijos gamintojų atstovauja advokatų profesinės bendrija „Adlex“.
Šių metų sausio 6 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo atmestas valstybės pažadais patikėjusio saulės jėgainės savininko skundas, praneša „Adlex“ advokatų profesinė bendrija. Pasak įmonės paskelbtos informacijos, teismas nusprendė, kad verslininkas pats prisiima riziką ir gali tikėtis, kad valstybė išsižadės savo įsipareigojimų.
„Adlex“ teisininkas Mantas Gerdauskis teigia, kad nors tai pirmas atmestas advokatų profesinės bendrijos skundas saulininkų bylose, teismai atmeta ir kitus panašius skundus.
Minėtoje byloje pareiškėja Stasė Pulkaunikienė siekė iš Lietuvos prisiteisti daugiau nei 250 tūkst. Lt patirtos žalos, bylinėjimosi išlaidas bei norėjo, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, kurie buvo priimti 2012 m. sausio 17 d., išnagrinėtų Konstitucinis teismas.
„Būtent dėl šių įstatymo pakeitimų saulės jėgainę įrengusi verslininkė, kaip ir daug kitų saulės jėgainių plėtotojų, patyrė finansinę žalą“, - komentavo M. Gerdauskis.
Pasak jo, verslininkė leidimą plėtoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių gavo 2012 m. Pagal tuo metu galiojančius įstatymus valstybė įsipareigojo tokiems asmenims 12 metų mokėti 1,44 Lt/kW už saulės jėgainėse pagamintą ir superkamą elektrą.
„Tačiau verslininkei nusipirkus žemės sklypą ir pastačius saulės jėgainę, Seimas pakeitė įstatymą. Pagal naują tvarką fiksuota elektros energijos supirkimo kaina nustatoma ne ta, kuri galiojo leidimo plėtrai gavimo dieną, bet leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną“, - aiškino teisininkas.
DELFI primena, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos supirkimo kainą tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Įvertinusi elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, ji kas ketvirtį peržiūri, perskaičiuoja arba palieka galioti nustatytomis kainomis, fiksuotus tarifus.
2012 m. saulės energijos elektrinėms iki 30 kW galios buvo taikomas 1,44 Lt/kWh tarifas, 2013 m. I ketv. - 1,25 Lt/kWh. 2013 m. antrą ketvirtį sumažintas iki 0,69 Lt/kWh, trečiąjį – iki 0,56 Lt/kWh. Pernai paskutinį ketvirtį ir šių metų pirmąjį nustatytas 0,52 Lt/kWh tarifas.
