Vyriausybė derasi su „Gazprom" dėl pigesnių dujų, kurias dabar Lietuva perka brangiausiai Europoje. Rusija, be kita ko, norėtų, kad Vyriausybė atsiimtų iš Stokholmo arbitražo 5 mlrd. litų vertės ieškinį prieš „Gazprom", pasirašytų tarpvalstybinį susitarimą dėl dujų tranzito į Karaliaučių, pasirašytų ilgalaikę - iki 2020 metų - dujų tiekimo sutartį.
Be to, "Gazprom" nori, kad Lietuva neskubėtų įgyvendinti Trečiojo ES energetikos paket, pagal kurį iki kitų metų lapkričio "Gazprom" turėtų visiškai pasitraukti iš magistralinių dujotiekių verslo, perleisdamas jo turimas "Amber Grid" akcijas.
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius lapkričio pradžioje teigė, jog "Gazprom" kol kas neketina mažinti dujų kainos Lietuvai. Tačiau jis vylėsi, kad anksčiau ar vėliau Europos Komisijos spaudžiamas "Gazprom" tai padarys.
Ministro teigimu, su "Gazprom" tariamasi apie tai, kaip įgyvendinti Trečiąjį ES energetikos paketą.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas A.Butkevičiui spalio pabaigoje išsakė priekaištų dėl dujų sektoriaus pertvarkos - jis pareiškė, kad Lietuvos pasirinkti trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo metodai pažeidžia Rusijos investuotojų interesus bei prieštarauja dvišaliams tarpvyriausybiniams susitarimams.
Įgyvendinant trečiąjį energetikos paketą, magistraliniai dujotiekiai atiteko nuo "Lietuvos dujų" atskirtai naujai įmonei "Amber Grid", o iki kitų metų lapkričio turi būti atskirta ir pastarosios akcininkų nuosavybė - tikėtina, kad "Gazprom" ir "Vokietijos "E.ON Ruhrgas" parduos jų valdomas akcijas.
Be to, iki kitų metų lapkričio turi būti atskirta ir "Lietuvos dujų" skirstymo bei tiekimo veikla.
Šiuo metu E.ON valdo po 38,9 proc. "Lietuvos dujų" ir "Amber Grid" akcijų, "Gazprom" - po 37,1 proc., po 17,7 proc. priklauso Lietuvos energetikos ministerijai.