„Dalį nuostolio būsime priversti „amortizuoti“ didindami šilumos kainą. Kitą dalį būsime priversti padengti papildomai skolindamiesi“, - sakė „Panevėžio energijos“ generalinis direktorius Petras Diksa.
Taip nutiktų, jei bendrovei kitais metais būtų sumažinta elektros kvota iki 65 tūkst. mWh, o įmonė patirtų 4 mln. litų nuostolio. Pasak jo, bendrovė ir dabar jau turi atiduoti 6,5 mln. Lt bankams, kurios skirtos naujai termofikacinei elektrinei pastatyti.
“Mes pasiekėme, jog šilumos kaina panevėžiečiams būtų viena mažesnių šalyje. Dabar mus privers dar skolintis, bet taip iki galo tęstis negalės. Todėl šilumos kaina neišvengiamai didėtų”, - paaiškino jis.
Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) generalinis direktorius Evaldas Paulavičius antrina, jog tokia pat situacija gali susiklostyti ir Kaune.
„Nukirpus elektros kvotas tektų išjungti dalį įrengimų, kiltų problemų su verslo klientais, kuriems tiekiame garą, o jiems strigtų gamyba. Natūralu, kad KTE patirtų nuostolių, kurie tikrai turėtų įtakos šilumos kainai. Beje, mes dėjome daug pastangų ir šiais metais, palyginti su pernai, šilumos gamybos kainą sumažinome 15 proc., iki 16,82 ct/kWh“, - sakė E. Paulavičius.
Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius skaičiavo, kad visiškai panaikinus kvotą Vilniaus trečiajai termofikacinei elektrinei šilumos kilovatvalandės kaina padidėtų preliminariai 1,5 cento, Kaune brangimas siektų apie 1 centą, tačiau tam dar turėtų pritarti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Panevėžyje, elektros kvotą sumažinus iki 65 tūkst. mWh, šilumos kilovatvalandė galėtų brangti apie 0,3 cento.
Tačiau termofikacinių elektrinių atstovai pripažįsta, kad elektrą jie pigiau už Lietuvos elektrinės IX bloką gamina žiemos metu, kai drauge gaminama ir šiluma. Vasarą elektros gamyba termofikacinėse elektrinėse yra neefektyvi.
Termofikacinės elektrinės, kartu gamindamos elektrą ir šilumą žiemą, elektrą gamina pigiau nei Lietuvos elektrinė. Įprastai tuo laikotarpiu Lietuvos elektrinė negamina arba gamina labai minimaliai elektros. Tačiau vasarą, kai termofikacinės elektrinės negamina šilumos, jų elektros gamybos savikaina yra daug didesnė nei Lietuvos elektrinės. Tada Lietuvos elektrinė ir išnaudoja didžiąją dalį jai nustatytos kvotos, kadangi tada termofikacinių elektrinių kaina viršija Lietuvos elektrinės gamybos kainą.
„Pakankamai sudėtinga komentuoti skaičius, kurie realiai nėra palyginami. Situacija yra kiek kitokia, - dėsto „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius Vidmantas Salietis. - Termofikacinės elektrinės gamina tuo metu, kai rinkoje kainos dažniausiai nėra aukštos, t.y. tuomet, kai nėra realaus poreikio gaminti subsidijuojamą elektrą. LEG Elektrėnuose esančiais blokais gamina vasaros metu, kuomet rinkoje yra elektros trūkumas ir jos kainos būna itin aukštos.“
Paskaičiavo, kada pirkti iš užsienio neapsimoka
M. Negevičius skaičiuoja, kada nenaudinga jungti Lietuvos energijos naująjį bloką. Anot jo, kai iš užsienio parduodamos elektros kaina yra mažesnė nei 22 ct/kWh, tuomet naudingiau įjungti senuosius Lietuvos energijos blokus.
Jis pateikė savo skaičiavimus: prie dabartinių dujų kainų Lietuvos energijos IX blokas per valandą pagamina 250 Mwh elektros, kurios kintamos sąnaudos, skaičiuojant tik kuro dedamąją, yra apie 28,9 ct/kWh. Jeigu rinkoje elektra kainuoja 16 ct/kWh, per valandą iš VIAP fondo, į kurį moka visi vartotojai, paimama 32,19 tūkst. Lt.
Atitinkamai, veikiant seniesiems blokams, kurio minimali galia 60 MW, per valandą pagaminti minimalaus kiekio kintamos sąnaudos sudarys 49,6 ct/kWh. Tokiu atveju esant elektros rinkos kainai 16 ct/kWh, iš VIAP fondo būtų paimama 20,142 tūkst. litų.
„Prie dabartinių dujų kainų IX bloką apsimoka kurti tik elektros energijos kainai rinkoje viršijus 22,3 ct/kWh“, - sakė M. Nagevičius.
Anot jo, priešingu atveju, naudingiau įjungti senuosius Lietuvos energijos blokus, o likusią reikalingą elektrą pirkti iš užsienio.
