Antradienį per konferenciją „Saugus dujų tiekimas Lietuvoje ir integracija į ES rinką“ apie dujų jungtį su Lenkija kalbėjo „Amber Grid“ vadovas Saulius Bilys. Anksčiau jis užėmė „Lietuvos dujų“ Strateginio vystymo skyriaus viršininko pareigas ir taip pat komentavo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sistemos sujungimo projektą.

S. Bilys nurodė, kad planuojama šį projektą pabaigti 2018 m. ir jį puikiai sekasi įgyvendintu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System“. Tokia pat data yra nurodyta ir Energetikos ministerijos tinklalapyje.

„Artimiausiomis dienomis pateiksime paraišką dėl projekto finansavimo“, - sakė S. Bilys.

Tačiau šių metų pradžioje buvo skelbiama ankstesnė projekto užbaigimo data. DELFI rašė, kad šiemet vasarį S. Bilys teigė, jog reali šio projekto įgyvendinimo data yra 2016-2017 metai.

„2016-2017 m. yra ta reali data, kada šita jungtis gali atsirasti, įvertinant ir tam tikrus aspektus, t.y. europinio finansavimo, tiksliau, ne ar jis bus, o kaip greitai jis bus paskirtas, tiek reguliatoriui reikalingus sprendimus, tiek ir mūsų kaimynų iš šiauriau apsisprendimą dėl vienokio ar kitokio dalyvavimo šiame procese“, - vasarį sakė S.Bilys.

Paklaustas, kodėl projekto įgyvendinimo data pailgėjo, jis paaiškino, jog šiuo metu kalbėti apie konkrečias datas yra sudėtinga.

„Tol, kol nėra pradėta statyba, bet kokios datos yra indikacinės. Bet kokiu atveju, noras yra kaip galima greičiau nutiesti jungtis“, - sakė S. Bilys.

Keičiasi ir kaina

Saulius Bilys
Be to, per antradienį vykusią konferenciją S. Bilys nurodė didesnę projekto kainą, nei skelbiama Energetikos ministerijos tinklalapyje.

„Preliminari statybos kaina – 471 mln. eurų, didžioji dalis investicijų būtų Lenkijos teritorijoje“, - skelbia ministerija.

S. Bilys nurodė, kad projekto kaina siekia 558 mln. eurų, tai sudaro ir projekto įgyvendinančių bendrovių, ir papildomo finansavimo iš Europos Sąjungos išlaidos.

“Mūsų skaičiai yra iš naujausių duomenų, kurie yra rengiami sąnaudų ir naudos analizei paraiškai Europos Komisijai pateikti dėl projekto finansavimo. Šitie pinigai yra diskontuota išraiška, 2018 m. pinigų verte. Jie yra šiek tiek naujesni, nes Energetikos ministerija skelbia skaičius iš studijos, kuri buvo baigta šių metų gegužę. Skaičiai, kaip matote, keičiasi visą laiką, ties kiekvienais perskaičiavimais”, - paaiškino S. Bilys.

Kinta ir jungties ilgis: Energetikos ministerijos skelbiamais preliminariais skaičiavimais, Lenkijos – Lietuvos dujotiekių jungties ilgis būtų 562 km, antradienį S. Bilys patikslino, kad dujotiekių jungties ilgis siektų apie 532 km.

Pasak S. Bilio, atitinkamai, kol nėra inžinerinių skaičiavimų, kinta ir preliminarus jungties ilgis.

Tikimasi, kad dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos užtikrintų įvairius dujų tiekimo šaltinius, sukurtų prielaidas laisvai dujų rinkai ir padės integruotis į ES rinką. Šio dujotiekio jungties statyba yra inicijuota Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų ir yra remiama Europos Komisijos.

Šios jungties pajėgumai būtų tokie, kad ja į Baltijos šalis būtų galima transportuoti iki 2,3 mlrd. m3 dujų per metus. Skyrus nedideles papildomas investicijas šios dujotiekių jungties pajėgumai galėtų būti padidinti iki 4,5 mlrd. m3 dujų per metus.
Lenkijos – Lietuvos dujotiekių jungtis turėtų tapti vienu iš Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan – BEMIP), kuriuo siekiama tarptautinių energijos jungčių būdu integruoti Baltijos jūros regiono valstybių energijos rinkas, elementų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (51)