Lenkų profesorius: Lietuva labai priklauso nuo energijos importo, kas bus toliau?

Lietuva yra viena labiausiai nuo energijos importo priklausoma šalis Europos Sąjungoje (ES), kuri padarė klaidą nesutardama su Lenkija kartu statyti Visagino atominę elektrinę (VAE). Tokios nuomones laikosi Lodzės technikos universiteto profesorius Władysławas Mielczarskis.

„Lietuva yra priklausoma nuo energetikos importo. Kyla klausimas: iš kur energijos paims energijos naujai jungčiai su Lenkija? Lenkijoje pradeda trūkti energijos piko metu dėl to Lietuvos dujas naudojančios jėgainės ir hidroelektrinės galėtų pagelbėti Lenkijos elektros sistemai, o Lenkija galėtų siųsti energiją į Lietuvą naktį, kai turi jos perteklių“, - Geopolitinių studijų centro surengtoje diskusijoje kalbėjo jis.

Anksčiau Europos energetikos tinklų koordinatoriumi, atsakingu už Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos elektros tinklų sujungimą, buvęs profesorius tvirtina, kad Lietuva turi pasirinkti galingą partnerį, jeigu nori pastatyti atominę elektrinę.

„Lietuva yra viena labiausiai nuo energijos išteklių importo priklausoma šalis Europos Sąjungoje. Jeigu dabar jūs importuojate 60-70 proc. visų energijos išteklių, kas bus po 10 metų. Reikia pagalvoti apie ateitį, nes elektrinių projektavimas ir statymas trunka net iki 10 metų“, - pabrėžė W. Mielczarskis.

Jis taip pat tvirtina, kad Lietuva padarė klaidą nesutarusi su Lenkija dėl naujos atominės elektrinės statybų.

„Lenkijos pusė pageidavo, kad kartu su atomine būtų susitarta ir dėl naujos elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybų. Lietuvos Vyriausybė nepanoro jungti šių dviejų projektų. Lenkijos pusė pasitraukė iš statybų, nors dalyvauja elektros jungties projekte“, - šešerių metų senumo įvykius prisiminė jis.

Tuo metu buvo deramasi dėl naujos atominės elektrinės statybų dalyvaujant keturioms šalims: Lietuvai, Lenkijai, Estijai ir Latvijai.

Profesoriaus nuomone, tada Lietuva padarė didžiulę klaidą, nes šių dviejų šalių ir Estijos su Latvija bendradarbiavimas galėjo padėti pastatyti didelę atominę elektrinę.

Elektros jungties projektas toliau realizuojamas ir pirmas etapas bus baigtas 2015 m.

Kalbėdamas apie lenkų ir lietuvių tarpusavio santykius jis tvirtino, kad dabar koncentruojamasi į smulkmenas.

„Aš nesu politikas, esu tik universiteto profesorius, tačiau manau, kad turite labiau pasitikėti vienas kitu (Lenkija – DELFI), atskirti svarbius ir antraeilius dalykus. Vietoj diskusijos apie pavardžių rašymą arba mokyklas reikėtų labiau susitelkti į bendrų projektų realizavimą, pavyzdžiui, elektros jungtį“, - kalbėjo W. Mielczarskis.

DELFI primena, kad vadovaujant praėjusiai Vyriausybei buvo nuspręsta, jog atominę elektrinę Lietuvoje kartu su Latvija ir Estija statys „Hitachi“. Tačiau pasikeitus valdžiai ir patariamajame referendume visuomenei neigiamai pasisakius dėl naujos jėgainės statybų, ši Vyriausybė beveik metus delsia priimti galutinį sprendimą.

Anksčiau buvo skaičiuojama, kad dviejų reaktorių atominės elektrinės statyba kainuotų daugiau nei dvidešimt milijardų litų.