Apie elektros kainos šuolį Lietuvoje TV3 laida „Savaitės komentarai“ kalbasi su energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi.
- Ar Jūs prognozavote, kad pradėjus veikti bendrai Baltijos šalių biržai, gali taip šoktelėti elektros kaina?
- Aš manau, kad tikrai galima buvo tikėtis, kad bus įvairių scenarijų, nes rinkos yra tokie ypatumai, kad kaina ne tik krenta, bet ir auga. Tam ir yra rinka, kad ji laisvai formuotųsi. Tačiau iš tiesų mes dabartinėje situacijoje neturime tikros rinkos.
- Ministre, dabar yra tokia situacija, kai Lietuva faktiškai nukenčia nuo to, kad negali įsivežti pigesnės elektros iš Estijos ir Rusijos ar Baltarusijos. Lietuva iš trijų Baltijos šalių nukenčia labiausiai. Kodėl taip atsitiko?
- Pirmiausia taip drastiškai nesakyčiau, nes jungtys jau veikia ir dėl fizikos dėsnių vyksta tam tikri procesai, kurių rezultatai neišnaudoja visos galimos konkurencijos tarp labiausiai konkurencingų šaltinių elektroje. Mes tą situaciją stebime.
- Daugelis pareigūnų, kuriuos kalbinome šią savaitę, sakė, kad net nebuvo pagalvota, kad gali ištikti tokia padėtis.
- Buvo pagalvota, bet tikrai mes neturėjome galimybės empiriškai ištirti, kokios tos pasekmės bus, kadangi tai yra eksperimentas, tai yra procesas, kurio niekada niekas prieš tai nėra nuėjęs. Mes einame į jungtį su Europos Sąjungos valstybėmis, mes einame į sinchronizaciją, atsijunginėsime nuo Rytų sistemos ir tas procesas yra unikalus, todėl visokių netikėtų rezultatų bus, svarbiausia neprarasti krypties jausmo.
- Rusijos atstovai teigia, kad galimybių iš jų elektros nusipirkti pilna, bet neleidžiama jos įsivežti.
Dar kartą galiu pakartoti, kad reikia suteikti daugiau konkurencijos galimybių.
- Ką Jūs turite omenyje, sakydamas, kad reikia daugiau konkurencijos?
Kad nebūtų dirbtinai ribojamos galimybės parduoti pigesnę elektrą.
- Bet tai Jūs pats sakėte, kad tai lemia fizikiniai dėsniai.
- Kai matysime, kad yra galimybė turėti pigesnę elektrą, pabrėžiu, tik tada, kai bus galimybė atvežti pigesnę elektrą, bus padaryti pakeitimai, kad tai taptų įmanoma – atsivežti iš kitų šalių.
- Dabar Lietuva turi galimybę nusipirkti pigesnę elektrą iš Estijos. Estai pagamina pakankamai elektros?
- Taip, bet su sąlyga, kad pilnai veikia pralaidumas tarp Latvijos ir Estijos, tačiau taip nėra. Pralaidumo ribojimai apriboja galimybę tiekti elektrą į Lietuvą.
- Tai vadinasi, kita alternatyva pigiai elektrai yra Rusija ir Baltarusija, bet mes negalime jos pasiimti.
- Mes galime ją pasiimti. Kalbant apie aukščiausių kainų laikotarpį sutapo, kad nedirbo pagrindiniai elektros gamintojai Karaliaučiaus srityje, buvo apribotas pralaidumas Latvijos ir Estijos sienoje, buvo tam tikri kiti remontai sistemoje, todėl tų faktorių visuma lemia aukštas kainas.
- Ar nėra taip, kad Lietuva iš tiesų tampa priklausoma nuo vieno elektros šaltinio – iš Karaliaučiaus srities, kuris yra pigiausias iš to ką mes turime vidaus rinkoje ir ką galime atsivežti?
- Tai yra akivaizdu.
- Bet Rusai gali uždaryti Kaliningradą dėl politinių priežasčių. Ir mes tiesiog neturime pigios elektros.
- Tikrai nenorėčiau tokių galimybių vertinti. Manau, kad neturėtų tokie dalykai vykti. Mums reikia, be abejo, dėl tokių dalykų galvoti ir todėl mes visą laiką sakome, kad Lietuvai reikalinga savarankiška elektros gamyba.
- Nebuvo taip, kad iš tiesų „Litgrid“ pasirašant šią sutartį dėl prisijungimo į biržą buvo skirta per daug įgaliojimų ir nebuvo numatyti scenarijai, kas gali nutikti?
- Formuoja politiką „Litgrid“ atžvilgiu energetikos ministerija. „Litgrid“ veikia pagal ankstesnės vyriausybės suformuotus įstatymus ir vyriausybės nutarimus. Mano vertinimu, jie nepažeidė nutarimų ir savo veiksmus koordinavo ne tik su mūsų energetikos ir kainų komisija, bet ir kitų Baltijos šalių. Tai nebuvo visiškai savarankiškas sprendimas, tačiau dabar matome, kad čia yra pirmas bandymas savarankiškai reguliuoti tuos dalykus, kuriuos iki šiol už mus sprendė kažkas kitas. Reikia daugiau lankstumo šioje sistemoje, kad vis dėlto nesusidarytų neprognozuojamų kainų šuolių.
- Kokie yra Jūsų siūlymai tobulinimui?
- Aš manau, kad buvo ankstyvas ėjimas šiek tiek, mums reikėtų sulaukti kol turėsime jungtį į Švediją, antrą jungtį į Suomiją, jungtį į Lenkiją ir tada pilnai susidėlioti tą vaizdą, tačiau, aišku, procesas jau prasidėjo ir žiūrėsime, kaip reikėtų koreguoti.
- O Jūs pats prieš pasirašant susitarimą dėl bendros biržos manėte, kad yra per anksti?
- Mes neturėjome pagrindo stabdyti šį procesą, nes krypties prasme jis yra teisingas.
