Taupymo įkaitai: glaudžiasi virtuvėje ir bijo iškišti ranką iš po antklodės

Lietuvoje ruduo jau įpusėjo, o dalyje sostinės daugiabučių vis dar nėra įjungtas centrinis šildymas. To priežastis – siekis bent kiek sutaupyti vėlinant šildymo sezono pradžią. Tokio taupymo įkaitais tapę žmonės savo butus ima vadinti olomis ir pasakoja esantys priversti glaustis virtuvėje, kuri tampa šilčiausia namų vieta.

Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis tvirtina, kad taip taupyti negalima ir namo valdytojai gali užsitraukti baudą.

Vilniuje Pamėnkalnio gatvėje gyvenantis vilnietis Saulius (vardas pakeistas – DELFI) skundžiasi priverstas šalti, nors visas miestas jau savaitę gyvena šildomuose butuose.

„Aplink visur šildo, o pas mus iki šiol radiatoriai šalti. Dar praėjusią savaitę buvo nieko, bet šią jau grįžtu namo ir jaučiu ledinį šaltį. Puolu gaminti vakarienę, kad virtuvė nors kiek įšiltų, o pavakarieniavęs laiką leidžiu prie kompiuterio virtuvėje, nes ten šilčiausia“, - apie savo kasdienybę kalba sostinės gyventojas.

Vyras sako neturintis termometro, todėl negalintis pasakyti tikslios temperatūros bute. Tačiau jam ketvirtadienio rytą išėjus į lauką pasirodė, kad ten šilčiau nei namuose.

„Miegu po pūkine antklode ir vilnoniu užklotu. Kai ryte iškišu ranką pasiimti televizoriaus distancinio valdymo pultelį, man tikrai nušąla ranka. Lygiai taip pat aš negaliu iškišęs rankų iš po antklodės, pavyzdžiui, rašyti SMS žinutės, nes man šąla rankos! Aplink lovą kaupiasi drėgmė“, - dėstė Saulius.

Pašnekovas sako jau išsiaiškinęs, kad nešyla visas daugiabutis, o ir pernai taupymo sumetimais šildymas name įjungtas savaite vėliau nei visame mieste.

„Man kyla vienintelis klausimas – kiek tie pensininkai sutaupys? Sutikęs kaimyną sužinojau, kad ir pas juos nešildo. Jis niūriai juokavo, kad gyvena kaip oloje. Man įdomu, kas bus, jeigu tie taupantieji apsirgs ir kiek reikės sunaudoti šilumos, kad įšiltų sudrėkusios namo sienos?“, - piktinosi vilnietis.

„Tai yra laukinis atvejis, pirmą kartą girdžiu“, - stebėjosi daugiabučių prižiūrėtojus vienijančių Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

Jo teigimu, tai yra pažeidimas dėl kurio gyventojas gali kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją. O ši gali skirti iki 2 tūkst. Lt baudą daugiabučio valdytojui.

„Daugelis pirmininkų galvoja, kad taupyti galima mažinant temperatūrą bute, o iš tikrųjų taupyti galima tik jeigu naudojame taupymo mažinimo priemones. Tačiau bute negali būti mažiau nei 18 laipsnių šilumos“, - kalbėjo J. Antanaitis.

Skurdo grimasos

Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas Rimgaudas Špokas DELFI pripažino, kad tokia problema Vilniuje egzistuoja. Ketvirtadienio rytą inspekcijoje vyko pasitarimas, kurio metu aiškintasi, kokiomis priemonėmis galima įpareigoti pradėti šildymą.

„Situacija yra nenormali. Mūsų žiniomis, tokie daugiabučiai yra keli. Svarstėme, ką daryti, nes fiziškai neleidžiama pradėti šildymo Tai yra mūsų skurdo pasekmės, nes sąskaitos už komunalines paslaugas sudaro didžiąją šeimos biudžeto dalį. Tokių problemų nebūna, kai namas yra renovuotas“, - komentavo jis.

Pasak inspekcijos vadovo, sutaupymo taip elgiantis būna nedaug.

„Tai yra teisės aktų pažeidimas, nes higienos norma kalba, kad kambaryje turi būti bent 18 laipsnių šilumos. Niekam nesuteikta teisė to nevykdyti. Be to, kiekvienas pilietis privalo gauti kokybę. Kalbant apie sutaupymą, tai arba sergama, arba perkami elektriniai šildytuvai ir turima du šildymo būdus. Be to, kol namas įšyla sunaudojama daugiau energijos“, - tvirtino R. Špokas.

Jis mano, kad keli likę daugiabučiai šilti pradės artimiausiomis dienomis.

Įtaria pirmininko kerštą

Su paltu namie dar vaikšto ir Justiniškių g. 51 namo gyventoja Ingrida Jočienė. Tačiau moteris įtaria, kad 30 butų turinčiame name šildymas dar neįjungtas ne dėl taupymo, o dėl galimo daugiabučių namų bendrijos pirmininko keršto.

I. Jočienė teigė, kad jau daugiau nei metus namas bando įkurti savo atskirą bendriją ir nutraukti santykius su 73-iąja daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“.

Tačiau bendrijos pirmininkas užprotestavo namo gyventojų susirinkimą, kuriame nuspręsta kurti savo atskirą bendriją, o dabar tame pačiame daugiabutyje gyvenantis pirmininkas neįjungia šildymo.

Moteris teigė, kad jos termometras rodo 14 laipsnių šilumos kambariuose. I. Jočienė viliasi, kad jos kaimynai gyvena šilčiau, nes jos butas kampinis.

„Pirmininkas neįjungia šildymo ir pradėjo dezinformuoti gyventojus, kad aš esu naujos bendrijos pirmininkė, įkūriau naują bendriją ir aš už viską atsakau. Bet mes dar tik tvarkomės dokumentus. Nauja bendrija dar nėra galutinai įkurta ir jis privalėjo atlikti hidraulinius bandymus ir įjungti mums šildymą“, - kalbėjo Viršuliškių gyventoja.

Moteris teigė, kad gyventojai be pirmininko neturi nei juridinių nei techninių galimybių patekti į santechnikos mazgo patalpas, nes raktus turi pirmininkas.

„Buvo atvažiavusi komisija, raktų nėra. Išsikvietė santechniką, bet jis raštu man uždraudė parengti šildymo planus ir jį įjungti“, - pasakojo I. Jočienė.

73-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ vadovas Juozas Kazimieras Burdulis į pateiktą DELFI užklausą dėl Justiniškių g. esančio daugiabučio atsakė:

„Atsakydamas į Jūsų paklausimą, informuoju, jog Justiniškių g, namo Nr. 51 butų savininkai 2012 m. balandžio 16 d. atsiskyrė nuo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) „VIRŠULIŠKĖS“ ir steigiamajame susirinkime nusprendė įsteigti atskirą namo bendriją motyvuojant tuo, kad tvarkantis atskirai už komunalines paslaugas bus galima mokėti mažiau“.

Pasak bendrijos vadovo, 73-oji DNSB ir keletas butų savininkų susirinkimo sprendimus užginčijo 1-ajame Vilniaus apylinkės teisme, kuris 2012 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą pareiškimą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 rugpjūčio 3 d. priėmė nutartį apeliacinį skundą atmesti ir 1-ojo Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

„Vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą nuo 2013 rugsėjo 1 d. Justiniškių g, namo Nr. 51 administravimas ir priežiūra buvo nutraukti, apie ką buvo informuoti visi butų savininkai, paslaugų teikėjai ir Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau šio namo bendrijos pirmininkė kvietimą pasirašyti turto atidalinimo aktą bei pasiimti raktus nuo bendrųjų patalpų ignoravo, jokios informacijos iš jos negauta, dialogas nevyksta“, - savo atsakyme teigė J. K. Burdulis.

„2013 spalio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybė, motyvuodama tuo, jog Justiniškių g, namo Nr. 51 DNSB dar nėra įregistruota Juridinių asmenų registre, įpareigojo 73-ąją DNSB pradėti namo šildymą ir vykdyti namo techninę priežiūrą. Tačiau 2013 rugpjūčio 3 d. įsigaliojo Justiniškių g. namo Nr. DNSB steigiamojo susirinkimo sprendimai, bendrija yra įsteigta de facto ir de jure. Ta aplinkybė, jog ji dar nėra įregistruota, negali būti pagrindu reikalauti iš 73-osios DNSB atstatyti namo administravimą, kadangi šio namo gyventojų valia yra aiškiai išreikšta – atsiskirti nuo 73-osios DNSB. Atsiskyręs namas negali būti administruojamas, nes be šio namo butų savininkų narystės 73-ojoje DNSB administravimas tampa absoliučiai neįmanomas. Priešingu atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnis, kuris preziumuoja: „Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.“ Kadangi nuomonės dėl to, kas privalo administruoti Justiniškių g. namą, išsiskyrė, o Vilniaus miesto savivaldybė vengia vykdyti jai priskirtą funkciją, 73-oji DNSB kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą paskirti laikinąjį administratorių šiam namui administruoti“, - rašoma bendrijos atsakyme.

Vilniuje visuotinis šildymo sezonas prasidėjo spalio 15 d.