Elektros rinkos kaina yra naudojama apskaičiuojant elektros kainą vartotojams, tačiau galutinė kaina gyventojams, jei ji būtų padidinta nuo vidutiniškai 16 centų iki 18-os, didėtų daugiau, nes atitinkamai būtų skaičiuojamas ir didesnis PVM.
Tačiau D. Korsakaitė sako, jog elektros kaina kitąmet vartotojams gali ir nesikeisti, jei „Lesto“ nepateiks komisijai visų reikalingų dokumentų. Tokiu atveju elektros kaina kitąmet liktų tokia pat, kaip ir šiemet.
„Šiandien „Lesto“ vartotojai dar nėra patyrę kainų pokyčių biržoje ir klausimas atviras, kokia apimtimi buitiniai vartotojai patirs tą kainų pokytį kitais metais. Šiandien aš galiu pasakyti tiktai tiek, kad nors formaliai sprendimą esame priėmę (dėl elektros rinkos kainos - DELFI), bet mes vis dar laikome atvirą klausimą su „Lesto“, stengdamiesi suteikti jiems dar vieną 158-ą galimybę korektiškai pateikti dokumentus ir įrodymus, kad jie patyrė atitinkamas sąnaudas, - sakė D.Korsakaitė. - Jeigu žiūrėti ne į techninį dalyką, o į realų, tai „Lesto“ yra pateikusi prašymą, jeigu taip galima pasakyti, beveik 18-ai centų.“
Anksčiau premjeras Algirdas Butkevičius prognozavo, kad kitąmet už elektrą mokėsime maždaug 3 ct/kWh mažiau. Tai leistų padaryti sumažintas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifas.
Tačiau jei didės elektros įsigijimo tarifas, jis gali visiškai „suvalgyti” VIAP sumažėjimą.
„Šiandien galima pasakyti, kad dalinis komisijos sprendimas yra priimtas, jis neindukuoja kainos didėjimo, vis tik jeigu „Lesto“ laiku sugebės pateikti tikrus ir teisingus įrodymus ir dokumentus, kad jie ketina įsigyti viešųjų pirkimų būdu patį pigiausią pasiūlymą, kuris bus brangesnis arba pigesnis, negu kad komisija yra nustačiusi tą vadinamąją rinkos kainą, atitinkamai koreguosis kaina buitiniams vartotojams“, - paaiškino D. Korsakaitė.
Ji sakė, jog komisija yra gavusi „Lesto“ prašymą, kad elektros rinkos kaina didėtų iki 18 centų, kai ji sudaro 15,9 centų be PVM. Tai yra esminė elektros kainos dalis, tačiau į galutinę kainą įeina ir tokios dedamosios kaip VAIP, sisteminių paslaugų, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainos.
„Toks buvo pateiktas prašymas, tačiau jis nebuvo paremtas dokumentais ir įrodymais, - sakė D. Korsakaitė. - Kaina vartotojams yra sudaryta iš daugelio dedamųjų ir įsigijimo kaina yra tiktai viena iš tų dedamųjų. Tai, kadangi infrastruktūrinės paslaugos yra daugmaž tame pačiame lygyje, kuriame buvo ir pernai, dėl VIAP galutinio sprendimo vis dar nėra, nes laukiame Vyriausybė užbaigs administracines procedūras, na, o įsigijimo kaina – laukiame, ar „Lesto“ pateiks viešųjų pirkimų dokumentus.“
Pasak jos, kol kas komisija negali pasakyti, ar kaina didės, o kol kas sprendimas dėl įsigijimo kainos yra 15,9 cento, o kitų patikimų dokumentų, kuriais komisija galėtų naudotis, nėra.
Komisija taip pat aiškinasi, ar Lietuvoje veikiančia „Nord Pool Spot“ (NPS) rinka yra manipuliuojama.
„NPS rinka veikia laisvu principu: susitinka pasiūlymai pirkti, pasiūlymai parduoti pagal kainas ir kiekius, ar vyksta manipuliacija, mes atliekame tyrimą ir matysime, kai turėsime rezultatus ir atsakymus“, - teigė D. Korsakaitė.
2012 m. birželį Lietuvoje įsteigiata elektros biržos "Nord Pool Spot" prekybos zona. Tai reikšmingas žingsnis įgyvendinant Baltijos valstybių elektros rinkų sujungimo planą (BEMIP).
"Dar nėra galutinio sprendimo dėl kitų metų elektros rinkos kainos. Ankstesniuose Kainų komisijos skaičiavimuose nebuvo įvertinta "Lesto" apskaičiuota elektros įsigijimo kaina", - sako "Lesto" Korporatyvinės komunikacijos skyriaus atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys.
"Lesto" pateikė skaičiavimus
"Dar nėra galutinio sprendimo dėl kitų metų elektros rinkos kainos. Ankstesniuose Kainų komisijos skaičiavimuose nebuvo įvertinta "Lesto" apskaičiuota elektros įsigijimo kaina", - sako "Lesto" Korporatyvinės komunikacijos skyriaus atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys.
Pasak jo, "Lesto", remiantis planuojamu elektros energijos kiekiu 2014 metams ir pasikeitusiomis kainomis rinkoje, Kainų komisijai pateikė skaičiavimus, kad elektros įsigijimo kaina sieks iki 18 centų už kilovatvalandę. Rinkos kaina sudaro įsigijimo kainos didžiąją dalį.
"Šiuo metu su Kainų Komisija derinamos skaičiavimų detalės, tačiau tai nekeičia situacijos, kad biržoje elektra yra pabrangusi, o "Lesto" kitąmet laisvoje rinkoje, planuojama, turės pirkti didesnį kiekį elektros energijos", - dėstė E.Naprys.
Bendrovė primena, kad pagal numatomus teisės aktų pakeitimus, "Lesto" nebegalės pirkti elektros energijos tiesiogiai iš Lietuvos elektrinės ir didesnę dalį elektros turės įsigyti rinkoje.
Esant dabartinėms sąlygoms rinkoje, jau šiemet nustatyta Elektros energijos įsigijimo kaina (16,133 ct/kWh) yra mažesnė, nei faktiškai "Lesto" įsigyjamos elektros kaina rinkoje.
Siūlo, kaip gauti elektros pigiau
Pasak jo, Lietuva patiria spaudimą elektros kainoms, už kurio gali slėptis kitų šalių interesai.
„Rusijos, Estijos, Latvijos, kitų rinkos žaidėjų – tegul jie (Vyriausybė ir Energetikos ministerija – DELFI) šituos dalykus išsiaiškina. O kitas dalykas, iš tikrųjų norime, kad Konkurencijos taryba pažiūrėtų susitarimą tarp trijų perdavimo sistemų operatorių, kaip atsitiko, kad mes turime galimybę importuoti elektros energiją iš Baltarusijos, bet jos neimportuojame, o vežame gerokai brangesnę per Estijos, Latvijos sistemas ir iš to išlošia Estijos, Latvijos sistemų operatoriai, o mes mokame sumokame didesnę kainą ir patys nieko neuždirbame“, - dėstė parlamentaras.
Anot jo, šis susitarimas turėtų būti keičiamas ir reikia išsiaiškinti, kaip „neskausmingai“ tai padaryti.
Be to, siūloma, kad Lietuvoje darbą pradėtų termofikacinės elektrinės, gaminančios ne tik šilumą, bet ir elektrą, kurios paprastai darbą pradeda lapkričio pabaigoje. Jų gaminama elektra yra pigesnė ir siekia apie 16 centų už kilovatvalandę (kWh).
„Reikia numatyti tokį atsarginį variantą, kad Lietuvos elektrinė turėtų kvotą būtent tokiems atvejams ir galėtų pagaminti 0,2-0,3 teravatvalandės (TWh), biržoje atsitikus tokiam brangimui“, - sakė K. Daukšys.
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas dėstė, jog dabar yra dvi galimybės gauti pigesnės elektros energijos: efektyviau panaudoti remtinos elektros energijos kvotas, kurios dabar yra negalutinai išnaudojamos, bei sukonstruoti efektyvesnį rinkos modelį.
„Tas modelis, aš manau, galėtų būti toks, kad importas iš trečiųjų šalių dalyvautų rinkoje kaip vienas iš virtualių gamintojų, t.y. ne tik savo kiekiu, kaip šiandien galbūt yra daugiau, o ir savo kaina“, - sakė D. Misiūnas.
Anot jo, dabar elektrai iš trečiųjų šalių yra atidaroma dalis pralaidumų, tačiau jų siūloma kaina elektros prekyboje tiesiogiai nedalyvauja.
„Ta elektra savo kaina nekonkuruoja su kita elektra, kuri yra pagaminta regione, o tik gali arba negali pasinaudoti skirtu pralaidumu“, - paaiškino D. Misiūnas.
Jis sako, jog galutinis sprendimas, kaip keisis elektros kaina metų pabaigoje turėtų paaiškėti turint šių metų statistinę elektros kainą.
Susitarimą nori keisti ne tik lietuviai
„Litgrid“ valdybos pirmininku ir nauju generaliniu direktoriumi išrinktas Daivis Virbickas tikino, jog į Lietuvą elektra iš trečiųjų šalių atkeliauja ir toliau, o susitarimas tarp trijų Baltijos šalių elektros operatorių yra reikalingas „ne dėl to, kad kažkas taip sugalvojo, o dėl to, kad būtų užtikrintas koordinuotas planavimas produktyvumui išlaikyti“.
Pasak jo, bendrovė išsiuntė pasiūlymą, kaip užtikrinti elektros tiekimą į Lietuvą tiek iš Šiaurės, tiek iš Rytų, nes susitarimą tarp trijų Baltijos šalių elektros operatorių nori keisti ir Estija.
Susitarimu tarp Baltijos šalių elektros rinkos operatorių nepatenkintas ir verslas: Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys dėstė, jog verslas pasigenda galimybės užbiržiniais sandoriais elektrą įsigyti pigiau.
