Tačiau specialistai aiškina, kad toks ir turi būti derybų procesas: jei „Gazprom“ kalba apie mažesnes šildymo sąskaitas, o politikai sako, kad mainais norima per daug, tai reiškia vieną - kol kas vartotojams teks mokėti tiek pat. Tačiau jie pastebi ir gerą naujieną: kai kalbama apie nuolaidas, kainos bent jau nedidėja.
Rugsėjį Lietuvoje viešėjo ir su premjeru Algirdu Butkevičiumi apie mažesnes dujų kainas kalbėjosi „Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris, po susitikimo Vyriausybėje „Gazprom“ vadovas pareiškė, kad „mes kalbame apie esminį kainų sumažinimą Lietuvos vartotojams“. Su Lietuva planuojama derėtis kompleksiškai: investicijų į dujų sektorių, tranzito ir komerciniais klausimais, o premjeras A. Butkevičius dėstė, jog Lietuva laukia raštiškų „Gazprom“ pasiūlymų.
Tačiau ketvirtadienį šalies vadovė Dalia Grybauskaitė apie raštiškus „Gazprom“ pasiūlymus atsiliepė kaip apie neįgyvendinamus bei konstatavo, jog, jos nuomone, „derybos nevyksta“. Pasiūlymų tekstas yra saugomas kaip slapta informacija. Tiesa, prezidentė ir po A. Millerio vizito laikėsi griežtos pozicijos, jog „Gazprom“ turėjo kainas sumažinti „daug, daug anksčiau“.
Net jei ir sutartų, poveikis būtų kitąmet
Tačiau ketvirtadienį šalies vadovė Dalia Grybauskaitė apie raštiškus „Gazprom“ pasiūlymus atsiliepė kaip apie neįgyvendinamus bei konstatavo, jog, jos nuomone, „derybos nevyksta“. Pasiūlymų tekstas yra saugomas kaip slapta informacija. Tiesa, prezidentė ir po A. Millerio vizito laikėsi griežtos pozicijos, jog „Gazprom“ turėjo kainas sumažinti „daug, daug anksčiau“.
Net jei ir sutartų, poveikis būtų kitąmet
Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis sako, jog prezidentės nuomonė dar nereiškia derybų pabaigos.
„Sunku komentuoti derybas, kai nežinai jų turinio, bet aš viliuosi, kad kol kas vyksta bandymai derybas inicijuoti, o tam gali būti naudojami įvairūs pasisakymai. Galbūt jie padės užimti pradinę poziciją, kad derybos judėtų Lietuvos norima linkme“, - mano V. Miškinis.
Pasak jo, kalbant apie galimą poveikį gyventojams, net jei derybos pavyktų, jų rezultatas pasijaustų anksčiausiai kitąmet, nes ir sutarus dėl mažesnės dujų kainos, ji nebus taikoma iškart: turi būti atlikti paruošiamieji darbai.
Be to, šiuo metu Lietuva dujas iš „Gazprom“ perka pagal iki 2014 m. pabaigos galiojančią sutartį ir energetikai abejoja, kad ji bus keičiama. Lietuvoje 2014 m. planuojama baigti ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą, kuris turi užtikrinti alternatyvą „Gazprom“ dujų tiekimui.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas konstatuoja, jog kol kas žinia vartotojams yra aiški: dujomis šildomi miestai mokės tiek pat.
„Nežinau, kaip baigsis derybos, bet mes žinome, kiek šilumos tiekimo įmonės pernai mokėjo už dujas – po 1,9 tūkst. litų už toną naftos ekvivalento (tne), šiais metais dujos kainuoja 1,85 tūkst. Lt/tne. Nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozavo, kad kainos sumažės 6 proc., jos praktiškai nepasikeitė ir dujos atpigo tik 2 proc., - vardija jis. - Taigi, ten, kur šilumai gaminti naudojamos dujos, kainos lieka tokios kaip pernai.“
„Sunku komentuoti derybas, kai nežinai jų turinio, bet aš viliuosi, kad kol kas vyksta bandymai derybas inicijuoti, o tam gali būti naudojami įvairūs pasisakymai. Galbūt jie padės užimti pradinę poziciją, kad derybos judėtų Lietuvos norima linkme“, - mano V. Miškinis.
Pasak jo, kalbant apie galimą poveikį gyventojams, net jei derybos pavyktų, jų rezultatas pasijaustų anksčiausiai kitąmet, nes ir sutarus dėl mažesnės dujų kainos, ji nebus taikoma iškart: turi būti atlikti paruošiamieji darbai.
Be to, šiuo metu Lietuva dujas iš „Gazprom“ perka pagal iki 2014 m. pabaigos galiojančią sutartį ir energetikai abejoja, kad ji bus keičiama. Lietuvoje 2014 m. planuojama baigti ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą, kuris turi užtikrinti alternatyvą „Gazprom“ dujų tiekimui.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas konstatuoja, jog kol kas žinia vartotojams yra aiški: dujomis šildomi miestai mokės tiek pat.
„Nežinau, kaip baigsis derybos, bet mes žinome, kiek šilumos tiekimo įmonės pernai mokėjo už dujas – po 1,9 tūkst. litų už toną naftos ekvivalento (tne), šiais metais dujos kainuoja 1,85 tūkst. Lt/tne. Nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozavo, kad kainos sumažės 6 proc., jos praktiškai nepasikeitė ir dujos atpigo tik 2 proc., - vardija jis. - Taigi, ten, kur šilumai gaminti naudojamos dujos, kainos lieka tokios kaip pernai.“
Primena ir apie galimą žalą
Energetikai sutinka, kad prezidentės pareiškimas gali būti naudojamas kaip instrumentas derantis, primena, jog per griežta pozicija gali atnešti ir žalos.
„Aš manau, kad yra labai sveikintina ir gražu, kad derybos buvo prasidėjusios, tik gaila, kad jos buvo per daug politizuotos ir gal per greitai buvo prezidentės pareiškimas, kad derybos nevyksta, nes tai reiškia pasakyti visuomenei, kad mes dar mokėsime porą metų brangiau už šilumą, už dujas, o paskui gal bus pigiau, - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikos politikos klausimams profesorius Vidmantas Jankauskas. - Yra daug klausimų, kuriuos verta aptarti su „Gazprom“: pirmiausiai kalbant apie 2015 m. pasibaigsiančią dujų pirkimo sutartį, Lietuvos atliktą dujų ūkio reformą ir tolesnį „Gazprom“ vaidmenį.“
Jis mano, jog prezidento pareiškimas įmonės gali būti suprastas kaip galutinis taškas derybų procese, nes Rusijoje prezidento nuomonė – svarbiausia.
Energetikai sutinka, kad prezidentės pareiškimas gali būti naudojamas kaip instrumentas derantis, primena, jog per griežta pozicija gali atnešti ir žalos.
„Aš manau, kad yra labai sveikintina ir gražu, kad derybos buvo prasidėjusios, tik gaila, kad jos buvo per daug politizuotos ir gal per greitai buvo prezidentės pareiškimas, kad derybos nevyksta, nes tai reiškia pasakyti visuomenei, kad mes dar mokėsime porą metų brangiau už šilumą, už dujas, o paskui gal bus pigiau, - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikos politikos klausimams profesorius Vidmantas Jankauskas. - Yra daug klausimų, kuriuos verta aptarti su „Gazprom“: pirmiausiai kalbant apie 2015 m. pasibaigsiančią dujų pirkimo sutartį, Lietuvos atliktą dujų ūkio reformą ir tolesnį „Gazprom“ vaidmenį.“
Jis mano, jog prezidento pareiškimas įmonės gali būti suprastas kaip galutinis taškas derybų procese, nes Rusijoje prezidento nuomonė – svarbiausia.
„Rusijoje prezidento vaidmuo yra gerokai didesnis, tad toks pareiškimas būtų vertinamas labai rimtai. Nežinau, kokias pasekmes jis turės deryboms, - svarsto V. Jankauskas. - Visi supranta, kad kainą galima sumažinti, kodėl dabar latviai ir estai moka mažiau negu mes? Kodėl lenkai moka mažiau negu mes, kuo mes blogesni? Galbūt mūsų daug ko paprašė, bet juk dėl visko galima derėtis ir nereikia skubėti pasakyti kategoriškai. Paprastai, kai vyksta derybos tarp didelių įmonių ir šalių, siekiama rasti kompromisą ir nebaigti ginčo piktuoju. Mes juk ir toliau liekame jų klientu, o jie – vienu pagrindiniu mūsų tiekėju.“
Premjeras A. Butkevičius anksčiau tvirtino, kad Lietuva derybose dėl dujų kainos nedarys nuolaidų nei dėl Trečiojo ES energetikos paketo, nei dėl ilgalaikės dujų tiekimo sutarties, nei dėl ieškinio Stokholmo arbitraže, tačiau tikisi pasiekti bent penktadaliu mažesnę dujų kainą. Tačiau V. Jankausko nuomone, derėtis galima dėl visko.
„Gal griežtas pareiškimas ir turės naudos, bet manau, kad derėtis galima ir reikia“, - apibendrino V. Jankauskas.
Latvijos energetikas: yra ir gera žinia
Latvijos viešosios politikos centro „Providus“ energetikos politikos analitikas Reinis Aboltinas situaciją Lietuvos gamtinių dujų sektoriuje mato platesniame kontekste.
„Viena iš taktikų, kurios nuolat imasi „Gazprom“, yra skaldyk ir valdyk, kai yra pateikiami skirtingi pasiūlymai derantis dėl gamtinių dujų kainos. Žinoma, komentuoti derybas yra sunku, kai nežinoma, koks yra „Gazprom“ pasiūlymo turinys, tačiau Lietuva atverdama gamtinių dujų rinką yra padariusi kur kas daugiau nei Estija ir Latvija: buvo priimti sprendimai atskirti dujų tiekimą nuo skirstymo, be to, Lietuvoje yra statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas, o tai prideda daugiau svertų derantis su „Gazprom“, - pastebi jis.
Pasak R. Aboltino, Latvija tokia situacija pasigirti negali, tačiau specialistas pastebi, jog geriausiai sekasi Estijai, kuri naudoja savo gamtinius resursus – skalūnus.
„Dėl derybų rezultato (nebuvimo – DELFI) nebūčiau per daug pesimistiškas, nes SGD terminalo projektas yra plėtojamas toliau, o jis yra svertu derantis su „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo ir kainos. Net jei dabar ir nebus jokių esminių nuolaidų, Lietuva vis tiek gali derybas tęsti ir rezultatą pasiekti, pavyzdžiui, terminalui pradėjus veiklą“, - mano R. Aboltinas.
Tačiau jis primena, jog egzistuoja ir kita problema, kai kalbama apie „Gazprom“ siūlomas nuolaidas gamtinėms dujoms.
„Niekas nežino, kaip ir kada jos yra taikomos ir skaičiuojamos“, - šypteli pašnekovas.
R. Aboltinas paaiškina, kad nors egzistuoja gamtinių dujų kainos skaičiavimo formulė, iki galutinio pardavimo momento taip ir lieka neaišku, kaip „Gazprom“ apskaičiuos ir pritaikys sutartą nuolaidą.
„Paprastai nuolaidų klausimai yra keliami politiškai ir ekonomiškai jautriomis aplinkybėmis, Latvijoje kalbėjome apie nuolaidas ir galimą dujų kainos pakėlimą iki 30 proc. prieš pat visuotinius rinkimus. Vyriausybė norėjo pritaikyti akcizą gamtinėms dujoms, kuris vartotojams galutinę kainą padidintų 4-6 proc. už dujas, tačiau „Latvijas Gāze“, valdomas „Gazprom“, skelbė, kad jeigu akcizas bus taikomas, dujų kainos gali šoktelėti 30 proc. Derybos vyko spalio pradžioje, kai rinkimai – pirmąjį spalio šeštadienį ir tai tikrai nebuvo sutapimas. Tąkart buvo nusileista ir akcizas nebuvo įvestas, bet kai tai buvo padaryta po metų, jokių bėdų nekilo. Tęsiantis deryboms po rinkimų, gamtinių dujų kaina ne padidėjo, o sumažėjo - taigi, derantis dėl dujų kainų netikėtų permainų tikrai gali būti“, - sako specialistas.
Jis taip pat primena, kad energetikos sektoriuje derybos vyksta nuolat ir niekuomet nesibaigia, kad ir kokie būtų politikų pareiškimai.
„Derybos energetikos sektoriuje niekada nesibaigia, nesvarbu, ar kalbame apie kainas, tiekimą, ar investicijas. Klausimas yra, kokios taktikos laikosi Vyriausybė ir kokie yra jos tikslai. Tiesą sakant, negaliu įsivaizduoti, ko „Gazprom“ paprašė Lietuvos mainais už mažesnes gamtinių dujų kainas, bet jei prezidentė sako, kad derybos sustoja ir pasiūlymai yra nepriimtini, tai reiškia, kad „Gazprom“ paprašė arba per daug, arba ko nors susijusio su nacionaliniu saugumu. Tačiau nors derybų intensyvumas ir gali sumažėti, jos vėl turėtų būti atnaujintos, kai bus pateikti nauji sprendimai ir pasiūlymai“, - dėsto R. Aboltinas.
Kalbėdamas apie galutines kainas vartotojams, jis sako, jog yra ir gera žinia.
„Nors vartotojai negali tikėtis mažesnių šildymo kainų dėl pasiektų susitarimų su „Gazprom“, antra vertus, greičiausiai tai reiškia, kad kainos nedidės ir išliks stabilios. Taigi, negalėčiau pasakyti, kad buvo patirta strateginė nesėkmė. Visi norėtų mažiau mokėti už šildymą, tačiau Lietuvos Vyriausybė dabar gali pasinaudoti akimirka ir sutelkti daugiau dėmesio į energetinio efektyvumo iššūkius, kurie taip pat yra labai svarbūs“, - apibendrina R. Aboltinas.
Premjeras A. Butkevičius anksčiau tvirtino, kad Lietuva derybose dėl dujų kainos nedarys nuolaidų nei dėl Trečiojo ES energetikos paketo, nei dėl ilgalaikės dujų tiekimo sutarties, nei dėl ieškinio Stokholmo arbitraže, tačiau tikisi pasiekti bent penktadaliu mažesnę dujų kainą. Tačiau V. Jankausko nuomone, derėtis galima dėl visko.
„Gal griežtas pareiškimas ir turės naudos, bet manau, kad derėtis galima ir reikia“, - apibendrino V. Jankauskas.
Latvijos energetikas: yra ir gera žinia
Latvijos viešosios politikos centro „Providus“ energetikos politikos analitikas Reinis Aboltinas situaciją Lietuvos gamtinių dujų sektoriuje mato platesniame kontekste.
„Viena iš taktikų, kurios nuolat imasi „Gazprom“, yra skaldyk ir valdyk, kai yra pateikiami skirtingi pasiūlymai derantis dėl gamtinių dujų kainos. Žinoma, komentuoti derybas yra sunku, kai nežinoma, koks yra „Gazprom“ pasiūlymo turinys, tačiau Lietuva atverdama gamtinių dujų rinką yra padariusi kur kas daugiau nei Estija ir Latvija: buvo priimti sprendimai atskirti dujų tiekimą nuo skirstymo, be to, Lietuvoje yra statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas, o tai prideda daugiau svertų derantis su „Gazprom“, - pastebi jis.
Pasak R. Aboltino, Latvija tokia situacija pasigirti negali, tačiau specialistas pastebi, jog geriausiai sekasi Estijai, kuri naudoja savo gamtinius resursus – skalūnus.
„Dėl derybų rezultato (nebuvimo – DELFI) nebūčiau per daug pesimistiškas, nes SGD terminalo projektas yra plėtojamas toliau, o jis yra svertu derantis su „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo ir kainos. Net jei dabar ir nebus jokių esminių nuolaidų, Lietuva vis tiek gali derybas tęsti ir rezultatą pasiekti, pavyzdžiui, terminalui pradėjus veiklą“, - mano R. Aboltinas.
Tačiau jis primena, jog egzistuoja ir kita problema, kai kalbama apie „Gazprom“ siūlomas nuolaidas gamtinėms dujoms.
„Niekas nežino, kaip ir kada jos yra taikomos ir skaičiuojamos“, - šypteli pašnekovas.
R. Aboltinas paaiškina, kad nors egzistuoja gamtinių dujų kainos skaičiavimo formulė, iki galutinio pardavimo momento taip ir lieka neaišku, kaip „Gazprom“ apskaičiuos ir pritaikys sutartą nuolaidą.
„Paprastai nuolaidų klausimai yra keliami politiškai ir ekonomiškai jautriomis aplinkybėmis, Latvijoje kalbėjome apie nuolaidas ir galimą dujų kainos pakėlimą iki 30 proc. prieš pat visuotinius rinkimus. Vyriausybė norėjo pritaikyti akcizą gamtinėms dujoms, kuris vartotojams galutinę kainą padidintų 4-6 proc. už dujas, tačiau „Latvijas Gāze“, valdomas „Gazprom“, skelbė, kad jeigu akcizas bus taikomas, dujų kainos gali šoktelėti 30 proc. Derybos vyko spalio pradžioje, kai rinkimai – pirmąjį spalio šeštadienį ir tai tikrai nebuvo sutapimas. Tąkart buvo nusileista ir akcizas nebuvo įvestas, bet kai tai buvo padaryta po metų, jokių bėdų nekilo. Tęsiantis deryboms po rinkimų, gamtinių dujų kaina ne padidėjo, o sumažėjo - taigi, derantis dėl dujų kainų netikėtų permainų tikrai gali būti“, - sako specialistas.
Jis taip pat primena, kad energetikos sektoriuje derybos vyksta nuolat ir niekuomet nesibaigia, kad ir kokie būtų politikų pareiškimai.
„Derybos energetikos sektoriuje niekada nesibaigia, nesvarbu, ar kalbame apie kainas, tiekimą, ar investicijas. Klausimas yra, kokios taktikos laikosi Vyriausybė ir kokie yra jos tikslai. Tiesą sakant, negaliu įsivaizduoti, ko „Gazprom“ paprašė Lietuvos mainais už mažesnes gamtinių dujų kainas, bet jei prezidentė sako, kad derybos sustoja ir pasiūlymai yra nepriimtini, tai reiškia, kad „Gazprom“ paprašė arba per daug, arba ko nors susijusio su nacionaliniu saugumu. Tačiau nors derybų intensyvumas ir gali sumažėti, jos vėl turėtų būti atnaujintos, kai bus pateikti nauji sprendimai ir pasiūlymai“, - dėsto R. Aboltinas.
Kalbėdamas apie galutines kainas vartotojams, jis sako, jog yra ir gera žinia.
„Nors vartotojai negali tikėtis mažesnių šildymo kainų dėl pasiektų susitarimų su „Gazprom“, antra vertus, greičiausiai tai reiškia, kad kainos nedidės ir išliks stabilios. Taigi, negalėčiau pasakyti, kad buvo patirta strateginė nesėkmė. Visi norėtų mažiau mokėti už šildymą, tačiau Lietuvos Vyriausybė dabar gali pasinaudoti akimirka ir sutelkti daugiau dėmesio į energetinio efektyvumo iššūkius, kurie taip pat yra labai svarbūs“, - apibendrina R. Aboltinas.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (260)