„Derybos vyko konstruktyviai, mes aptarėme visas mūsų bendradarbiavimo kryptis gamtinių dujų segmente. Lietuva yra mūsų partneris ir tranzitui, ir į Lietuvą tiekiame dujas, tad visais šiais klausimais vyko pasikeitimas nuomonėmis“, - sakė A. Mileris.

Pasak A. Milerio, derantis dėl kainų mažinimo su Lietuva, bus kalbama trimis aspektais: apie investicijas, tranzitą ir komercinius klausimus.

"Šiandien mes fiksuojame, kad tarp „Gazprom“ ir Lietuvos vyriausybės yra galimi kompleksiniai susitarimai visomis bendradarbiavimo kryptimis, mes dirbame su šiuo scenarijumi ir šiandien derybų metu buvo pasiektas esminis progresas. Prireiks dar tam tikro laiko deryboms baigti“, - dėstė A. Mileris.

Pasak jo, viliamasi, kad derybos bus baigtos artimiausiu metu.

„Žinoma, Lietuvos vartotojams pats įdomiausias ir svarbiausias klausimas yra „Gazprom“ tiekiamų dujų kainų lygis, todėl aš noriu pasakyti, kad kompleksinio susitarimo visomis bendradarbiavimo kryptimis kontekste, mes kalbame apie esminį kainų sumažinimą Lietuvos vartotojams“, - teigė A. Mileris.

Jis pareiškė, jog derybos bus tęsiamos siekiant abipusės naudos: kad jų rezultatas būtų naidingas ir Lietuvai, ir „Gazprom“.

A. Mileris konstatavo, jog į klausimus neatsakys, nes tai yra ne spaudos konferencija, o pareiškimas apie derybų rezultatą.

„Malonu buvo dar kartą atvažiuoti į Vilnių, puikus oras, visiems viso geriausio“, - atsisveikino jis.

Lauks raštiškų pasiūlymų

„Vyko darbinis uždaras pasitarimas“, - po pasitarimo sakė premjeras A. Butkevičius.

Pasak jo, dabar laukiama raštiškų „Gazprom“ pasiūlymų ir pageidavimų, po to bus sprendžiama, į kuriuos iš jų atsižvelgti.

„Kol kas neturime nieko pateikti, kokie yra pasiekti rezultatai ar pasirašyti dokumentai“, - apibendrino A. Butkevičius.

Premjeras A. Butkevičius nenurodė, dėl kokio dujų kainų mažinimo buvo kalbėta, tačiau patikino, kad trečiojo energetikos paketo klausimai nebuvo aptariami pasitarimo metu.

Paklaustas, ar buvo kalbama apie Lietuvos ieškinio atsiėmimą iš Stokholmo arbitražo, A. Butkevičius sakė, jog visi klausimai yra diskusiniai.

„Gazprom“ vadovas premjerą privertė laukti

Į susitikimą A. Mileris vėlavo daugiau nei 20 minučių. Vyriausybėje pokalbis truko apie dvi valandas, nors buvo planuota, kad jis truks apie valandą.

DELFI skelbė, kad penktadienį į Vilnių atvyko Rusijos dujų koncerno "Gazprom" valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris.

Premjeras A. Butkevičius anksčiau tvirtino, kad Lietuva derybose dėl dujų kainos nedarys nuolaidų nei dėl Trečiojo ES energetikos paketo, nei dėl ilgalaikės dujų tiekimo sutarties, nei dėl ieškinio Stokholmo arbitraže, tačiau tikisi pasiekti bent penktadaliu mažesnę dujų kainą.

Lietuva dujų suvartojimą yra sumažinusi nuo 6 mlrd. kub. m per metus iki 3,4 milijardo. Paprastai mažinant vartojimą, kaina auga.

Vertina scenarijus, kaip atgauti akcijas

Anot premjero, Lietuvos pusė informavo „Gazprom“ apie planuojamus akcijų įsigijimus dujų rinkoje, kurie yra reikalingi įgyvendinant Trečiąjį energetikos paketą.

A. Butkevičius paklaustas, ar Lietuva turi siekį įsigyti „Gazprom“ turimas „Amber Grid“ akcijas sakė, jog ruošiamasi akcijas nupirkti iš  „E.ON Ruhrgas International”, o jeigu „Gazprom“ priims sprendimą akcijas parduoti, Lietuva jas pirks.

„Vertė turi būti rinkos, (nustatyta - DELFI) nepriklausomų ekspertų, o po to tai yra derybos, galima gal ir kitais keliais, bet apie tai nebuvo pokalbio“, teigė A. Butkevičius, paklaustas, kaip akcijos būtų įsigyjamos: už pinigus ar mainais.

„Kol kas nekalbama apie konkrečius sprendimus dėl „Lietuvos dujų“ ar „Amber Grid“ akcijų išpirkimo. Apskritai yra svarstomi įvairūs scenarijai ir po visų įvertinimų ir atitinkamu Vyriausybės sprendimu bus pasirašytos sutartys dėl galimo akcijų pirkimo“, - sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Skelbta, kad Trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo įgyvendinimas dujų sektoriuje vyksta pagal grafiką – pradėtas gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimas nuo bendrovės „Lietuvos dujos“. Gamtinių dujų perdavimo veiklai vykdyti įkurta nauja akcinė bendrovė „Amber Grid“.

Nepaisant to, kad bendrovės išskaidytos, akcijų pasidalijimas lieka toks pat, koks buvo „Lietuvos dujose“: 38,9 proc. priklauso Vokietijos bendrovei „E.ON Ruhrgas International”, 37,1 proc. valdo Rusijos dujų milžinas „Gazprom“, 17,7 proc. Lietuvos Energetikos ministerija, o 6,3 proc. - smulkieji akcininkai.

Tikimasi, kad veiklų atskyrimas skatins dujų perdavimo sistemos operatorių imtis savarankiškų veiksmų sistemai vystyti, užtikrinti jos patikimą ir saugią veiklą ir laisvą dujų patekimą į sistemą iš alternatyvių šaltinių. Tai garantuos konkurenciją dujų rinkoje ir kainų vartotojams mažėjimą. Perdavimo veiklos kontrolės atskyrimas bus iki galo įgyvendintas iki 2014 m. spalio 31 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (740)