Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tokiu mokesčio taikymu pajamų į biudžetą bus surenkama nedaug, o jo administravimas gali kainuoti brangiau nei bus gauta lėšų. Tuo metu energetikos specialistas Valdas Lukoševičius sako, kad labiausiai akcizo našta guls ant dujas savo tiesioginei produkcijai naudojančių įmonių ir tų, kurios šildosi šiuo kuru.

Šiuo metu Lietuvoje akcizu apmokestinamos tik automobilinės dujos.

Verslas privalės mokėti

Kaip DELFI sakė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis, šiuo metu rengiamose Akcizų įstatymo pataisose planuojama numatyti, kad Lietuvoje bus taikomi minimalūs akcizai: verslo tikslais naudojamoms dujoms – 17,3 Lt, o naudojamoms ne verslo tikslais – 34,7 Lt už 1 tūkst. kub. metrų.

Tačiau ministerija svarsto pasinaudoti direktyvoje leidžiama galimybe nuo šio akcizo atleisti buitinius vartotojus. Taigi jei vis dėlto bus apsispręsta būtent taip, tai dujas maistui, karštam vandeniui ruošti ir namams šildyti naudojantys gyventojai akcizo nemokėtų. Jo nemokėtų ir centralizuotu šildymu besinaudojantys gyventojai. Nuo akcizo taip pat svarstoma atleisti labdaros organizacijas.

Tačiau planuojama, kad centralizuotą šildymą naudojančios įmonės mokėtų verslo akcizą, o, pavyzdžiui, Finansų ministerija mokėtų visą akcizą.

Dar viena svarstoma galimybė – nuo akcizo atleisti kogerenacijoje (elektros ir šilumos gaminimui) naudojamas dujas.

„Direktyva leidžia visas minėtas išimtis buitiniams vartotojams, kogeneracijai, labdaros ir paramos gavėjams. Taip pat direktyva numato galimybę diferencijuoti tarifą verslo ir ne verslo reikmėms. Kalbant pavyzdžiais, verslo įmonė, naudojanti centralizuotą šildymą, mokėtų 17,3 Lt akcizą, o Finansų ministerija – 34,7 Lt už 1 tūkst. kub. metrų“, – komentavo V. Lenkutis.

Akcizų įstatymo pataisos dar derinamos ministerijos viduje, vėliau jos turėtų keliauti į Vyriausybę ir Seimą, kur bus priimami galutiniai sprendimai.

Kol kas neatskleidžiama, kiek pajamų planuojama gauti iš šio akcizo.

Labai apytikriais skaičiavimais, taikant tokias lengvatas iš šio mokesčio per metus būtų galima surinkti apie 5 mln. Lt.

Finansų ministras Rimantas Šadžius anksčiau skaičiavo, kad dėl šio akcizo kilovatvalandė šilumos brangtų 0,3 ct.

Gelbėja pati save nuo didesnių išlaidų

Tuo metu Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius DELFI sakė, kad sprendžianti taikyti tokias lengvatas valstybė pati save gelbėja nuo papildomų išlaidų.

Valdas Lukoševičius
„Valdžia ieško galimybių sumažinti savo išlaidas, nes jeigu tik šį mokestį numatysi buitiniams vartotojams, tai padidės socialinės išmokos, todėl bando ieškoti būdų, kaip to išvengti“, – komentavo specialistas.

Tačiau, anot jo, įvedus akcizą smarkiai kentėtų valstybės institucijos ir verslo įmonės, turinčios savo dujų katilines.

„Tas verslas ir biudžetinės įstaigos, ligoninės, mokyklos, savivaldybės, kurios yra atsijungusios nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir yra pasistačiusios savo dujines katilines, joms pablogės gyvenimas“, – komentavo pašnekovas.

Didžiausias smūgis, anot jo, bus daug dujų savo tiesioginei veiklai naudojančioms įmonėms.

„Žinoma, didžiausia problema bus toms įmonėms, kurios daro didžiausias apyvartas su dujomis, pavyzdžiui, „Achema“, „Lifosa“, stiklo pramonė, nes jos naudoja labai daug dujų. Ten kiekvienas procentas turi labai didelę įtaką“, – teigė V. Lukoševičius.

Kainuos brangiau surinkti

Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis DELFI sakė, kad šis mokestis neturės įtakos nei biudžeto pajamoms, nei infliacijai, o jo administravimas greičiausiai kainuos brangiau nei bus gauta pajamų.

„Direktyvos reikalavimus bandoma patenkinti visiškai nedarant neigiamo poveikio vartotojams, bet, aišku, kad teigiamo poveikio ir biudžetui tada nebus, nes tokio mokesčio surinks labai mažai. Tai yra labiau ne valstybės mokesčių politika, o bandymas prisitaikymas prie direktyvų. Jis taip pat neturės įtakos ir infliacijai. Tai turbūt yra vienas iš motyvų, kodėl nesvarstoma kitaip taikyti šio mokesčio, nes kitais metais kiekviena dešimtoji procentinio punkto bus svarbi siekiant patenkinti Mastrichto kriterijų“, - sakė ekonomistas.

Nerijus Mačiulis
Tačiau jis neatmeta, kad vėliau, jau įsigaliojus mokesčiui, bus iš naujo peržiūrima, kas jį mokės.

Kitose Europos Sąjungos šalyse, anot ekonomisto, įprastai gyventojai už energetinius išteklius moka daugiau nei įmonės, tačiau Lietuvos gyventojų perkamoji galia yra išties labai maža.

„Pavyzdžiui, Danijoje gyventojai už elektrą moka tris kartus brangiau nei įmonės taip bandant nepažeisti įmonių konkurencingumo. Aišku, turint omenyje labai mažą Lietuvos gyventojų perkamąją galią ir daug didesnį jautrumą dujų kainai, nes jomis daug kas šildosi ir jas naudoja buityje, tai šis sprendimas yra labiau nukreiptas į socialinę apsaugą ir solidarumą“, - komentavo N. Mačiulis.

Kartu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad 17,3 Lt akcizas tūkstančiui kubinių metrų dujų yra nedidelis palyginus su mokamomis dujų kainomis. Jo nuomone, kur kas svarbiau, kaip Lietuvai pavyks susiderėti su „Gazprom“ ir kokią kainą reikės mokėti Rusijos bendrovei tol, kol pradės veikti suskystintųjų dujų terminalas.

DELFI primena, kad Lietuva už rusiškas dujas moka vieną didžiausių kainų Europos Sąjungoje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skelbia, kad gegužę dujos kainavo apie 1267 Lt už tūkstantį kubinių metrų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (179)