„Manau, kad Lietuva prastai atrodo tiek viduje, tiek tarptautiniame kontekste dėl to, kad nesugeba priimti strateginių sprendimų, kurie turi būti priimti pačios Lietuvos. Mes negalime nustumti šito sprendimo ar apsisprendimo nei Estijai, nei Latvijai, nei švedams. Turime patys apsispręsti, ar strategine prasme ateityje išliksime atominės energetikos šalimi, ar ne. Todėl laukti studijų, nuomonės iš trečių pusių tikrai nereikėtų, nes jau pradedame atrodyti apgailėtinai“, - spaudos konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.
Premjeras A. Butkevičius trečiadienį aiškino, kad Vyriausybė laukia Švedijos ekspertų studijos, kuri turėtų pasakyti, kas nutiktų Lietuvai pasistačius ankstesnės Vyriausybės planuojamą reaktorių ir jam išsijungus. Kiek anksčiau Vyriausybė laukė tarpžinybinės Lietuvos darbo grupės rezultatų, tačiau juos pristačius nieko nepaaiškėjo.
„Švedijos ekspertai šią studiją jau baiginėja – pirma dalis tos studijos bus pristatyta jau šią savaitę Lietuvai. Paprastai pasakius, tai reiškia, ar Lietuvai pasistačius tokios galios reaktorių ir jam išsijungus, iš kur Lietuva gaus elektros rezervą", - trečiadienį interviu radijui „Znad Wilii" sakė A. Butkevičius.
Studiją dėl Baltijos valstybių prisijungimo prie Europos elektros tinklo galimybių „Litgrid" užsakymu atlieka Švedijos įmonė „Gothia Power“.
Vyriausybė gegužę įpareigojo energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių iki liepos tartis su regioniniais partneriais – latviais ir estais bei Japonijos korporacija „Hitachi", ar naujomis sąlygomis jiems yra priimtinas VAE projektas. Jei būtų nutarta jį kartu tęsti, iki spalio 1 dienos būtų apsispręsta dėl bendros projekto įgyvendinimo bendrovės įkūrimo.
Premjero sudaryta darbo grupė šių metų pavasarį padarė išvadą, kad atominės elektrinės statyba Lietuvai yra per brangi, o jos gaminamos elektros kaina gali būti nekonkurencinga. Po to valdžia pareiškė, jog projektas būtų tęsiamas tik pagerinus sąlygas, dėl kurių būtų deramasi su Latvijos ir Estijos energetikos įmonėmis bei strategine investuotoja „Hitachi".
Švedams atliekant studiją, iki šių metų rudens vertinami galimi Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklu darbui sinchroniniu režimu scenarijai. 50 proc. jos vertės finansuoja Europos Sąjunga, o likusią dalį lygiomis dalimis – Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai.
„Litgrid" yra įpareigota įgyvendinti Lietuvos energetikos sistemos prisijungimo prie Europos tinklų projektą. Planuojama, kad Lietuva prie Europos elektros tinklų prisijungs 2020 metais.
