- Estai juokauja, kad jiems prireikė šešerių metų, kad suprastų, jog lietuviai nestatys atominės elektrinės. Kiek, Jūsų nuomone, laiko reikės Lietuvai, kad apsispręstų, ar statyti, ar nestatyti? Kokia Jūsų nuomonė – ar turime tęsti VAE projektą?
- Manau, kad tęsti parengto ankstesnio projekto turbūt neįmanoma. Buvo referendumas, žmonės išsakė savo nuomonę, todėl be pataisymo, be kokių nors korekcijų projektas, be abejo, palaidotas.
Bet turint galvoje mūsų ekonomikos specifiką, ir tai, kad labai svarbu turėti nuosavą elektros generaciją, kad esame labai priklausomi nuo išorinių dujų, net ir pasistatę suskystintų dujų terminalą vis tiek dar būsime beveik 50 proc. priklausomi nuo kaimynų, labai svarbu, kad tokia šalis turėtų vadinamąją mišrią energetikos sistemą.
Joje būtų aiškiai subalansuoti konvenciniai, tai tradicinės energetikos rūšys (nafta, dujos ir pan.), ir atsinaujinantys energetikos šaltiniai. Pastarieji gana brangūs, jie be dotacijų praktiškai neišgyvena. Net ir dabar už saulės energijos pagamintą elektros kilovatvalandę mes mokame beveik keturis kartus brangiau negu rinkos kaina, už vėjo - du kartus brangiau, biomasė irgi kol kas kainuoja apie du kartus brangiau.
Daugelis valstybių turi mišrias energetikos sistemas. Ką tik buvau Slovakijoje, valstybė turi 5 mln. gyventojų, turi keturis atominius reaktorius ir dar du statosi. Net be jokių regioninių partnerių, vieni patys.
Mes, ko gero, vieną reaktorių galėtume su japonais pasistatyti, jeigu būtų politinė valia ir supratimas, kad to mums reikia.
Iš tiesų turime galvoti apie savo ateitį, kad Lietuvos ekonomika būtų konkurencinga, kad mūsų žmonės nemokėtų brangiau už elektros energiją ir kitas energetikos paslaugas nei kiti, naudoti atliekas taip, kaip naudoja skandinavai šilumos ir elektros gamybai.
Ir turime baigti diskusijas dėl kelintos - septintos ar aštuntos - nacionalinės energetikos strategijos, o pagaliau užsiimti energetika.
- Kaip vertinate pasirodžiusias žinias, kad atsižvelgiant, be kita ko, ir į Lietuvos laikyseną, Rusija, panašu, nusiteikusi keisti planus dėl Baltijos AE Karaliaučiuje? Ar regite kokių nors ženklų, kad gali keistis Rusijos energetikos politika platesne prasme, turint omenyje ir EK atliekamą tyrimą dėl "Gazprom" kainų politikos Europoje?
- „Gazprom" politika yra gana pasenusi, ji neatspindi tos dujų revoliucijos, kuri vyksta pasaulyje, ypač pigių dujų, kurios atsiranda iš skalūninių dujų, gavybos, ypač JAV. Tos dujos yra 3-4 kartus pigesnės nei tiekiamos ir gaunamos tradiciniu būdu.
Per dvejus-trejus metus pasaulio rinkoje pokyčiai bus labai ir labai revoliucingi. Vertinčiau, kad Rusija arba jos pagrindinės įmonės yra labai inertiškos ir nesugeba prisiderinti prie besikeičiančių sąlygų, iki šiol mėginama spausti tiek Europos šalis, tiek Lietuvą sudaryti ilgalaikes, labai įpareigojančias sutartis, kuriose būtų numatyta nupirkti tam tikrą kiekį dujų, o jo nenupirkus, mokėti dideles baudas, fiksuoti kainas.
Tai nieko bendra nei su rinka, nei su besikeičiančia rinka neturinti politika, kuri praranda savo perspektyvą. Kuo greičiau mūsų kaimynai tai supras, tuo geriau bus mums visiems.
Politikos pokyčiai Karaliaučiuje, rodo, kad tai buvo politinis projektas, kurį mėginta įgyvendinti, bet jis nepasiteisino.
Neradus patikimų pirkėjų, tai yra Lenkijos, Lietuvos, ES, matyt, apsispręsta, kad vien politinio projekto neužtenka, kad jis gali būti labai nenaudingas ir brangus.