Rusijos bendrovė „Gazprom“ yra pagrindinė „Nord Stream“ akcininkė. „Nord Stream“ – tai 2005 metais įsteigtas tarptautinis konsorciumas, kuris turi suprojektuoti ir pastatyti 1224 kilometrų ilgio gamtinių dujų dujotiekį Baltijos jūros dugnu.
Dabar „Nord Stream“ nori išplėsti projektą dar vienu ar dviem dujotiekiais.
Šiuo metu statomi dujotiekiai tieks gamtines dujas iš Rusijos į Vokietiją per Švediją. Siūlomame variante dujos iš Rusijos į Vokietiją eis per Suomiją, Švediją ir Daniją.
Pirmadienio susitikimas Gotlando mieste Visbyje bus atviras visuomenei, jame suinteresuotos pusės turės galimybę išsakyti savo nuomones. Šio reikalavimo būtina laikytis, norint pateikti paraišką statyboms.
„Mes tikimės pradėti tiesti vamzdynus 2016 metais“, - sakė „Nord Stream“ atstovas spaudai Larsas O Groenstedtas.
„Nord Stream“ projektas sulaukė stipraus pasipriešinimo. Pasak JAV diplomatinių telegramų, kurias 2011 metais paskelbė „WikiLeaks“, projekto starto metu Rusijos prezidento pareigas ėjęs Vladimiras Putinas ir kiti įtakingi politiniai veikėjai nebuvo nusiteikę nei kritikai, nei protestams.
ES koordinatorius prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Dmitrijus Polianskis 2007 metais teigė, kad dujotiekis bus nutiestas neatsižvelgiant į triukšmingus Lenkijos, Estijos ir Švedijos protestus. „To nesustabdys. Net ir tokia didelė ES šalis, kaip Lenkija“, - sakė jis.
Švedija „Nord Stream“ projektui pritarė 2009 metų lapkritį. Buvo numatyta, kad gamtinėmis dujomis iš Rusijos bus aprūpinta 25 milijonai Europos namų ūkių.
Didžiausias triukšmas kilo dėl šio projekto galimo ekologinio poveikio aplinkai Baltijos jūros dugne.
