Nors toks siūlymas nuskambėjo, sutartis dar nepasirašyta. "Nuostata buvo viena: turime sąžiningai atlikti darbą, ir tikrai taip darėme", - sakė LEI direktorius profesorius Eugenijus Ušpuras.
Institutas, Vyriausybės prašymu parengęs strategiją, numatančią du šalies energetikos plėtros variantus - su dabartiniu VAE projektu ir be jo, kuria pasirėmė praėjusią savaitę savo išvadas pristačiusi energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vadovauta darbo grupė, atsidūrė lyg po didinamuoju stiklu.
Ypač daug diskusijų sukėlė išvada, kad ankstesni VAE ekonominės naudos skaičiavimai vargu ar atitiko realybę. Seimo opozicija, atstovaujama ankstesnę Vyriausybę suformavusių dešiniųjų politikų, suabejojo, ar mokslininkų tyrimai nebuvo grindžiami politinėmis prielaidomis.
"Kad ir kas darytų sąžiningus tyrimus, gautų panašius rezultatus kaip Lietuvos energetikos institutas. Tikėtis iš tokio projekto ekonominės naudos nereikėtų, bet tai nereiškia, kad atominės elektrinės nereikia statyti",- sakė ekonomistas profesorius Rimantas Rudzkis.
Institutas, sovietmečiu daugiausia karinei pramonei dirbęs, kūręs branduolinius reaktorius kosmosui, šilumokaičius, naujus Černobylio tipo reaktorius, po nepriklausomybės atkūrimo vykdė Ignalinos atominės elektrinės, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros, "Lietuvos energijos" užsakymus.
