Faktai ir skaičiai
Sausio 1 dienos duomenimis, įsiskolinimai už šildymą šių metų Lietuvoje yra išaugę, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Tačiau skirtingose šilumą tiekiančiose šalies įmonėse situacija yra kitokia.
Vilniuje vartotojų įsiskolinimas išaugo 22 proc. Daugiausiai skolingos yra biudžetinės įstaigos. Gyventojų skola išaugo tik 4 proc.
Kaune vartotojų skola išaugo 16 proc. Gyventojų įsiskolinimas padidėjo 11 proc. Šiame mieste taip pat gyventojai nėra pagrindiniai skolininkai.
Klaipėdoje vartotojų įsiskolinimai už šilumą metų pradžioje buvo išaugę 25 proc. Būtent tiek ir padidėjo gyventojų skola.
Išaugo net 40 proc.
Daugiausia klaipėdiečiai yra įsiskolinę šilumos tiekėjui – įmonei „Klaipėdos energija“.
Kovo 1 dienos duomenimis, Klaipėdos ir Gargždų vartotojai bendrovei nebuvo sumokėję net 25,29 mln. litų.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, skola šilumos tiekėjui yra išaugusi 38,6 proc.
Daugiausia už šilumą yra įsiskolinę gyventojai. Įmonei „Klaipėdos energija“ klaipėdiečiai ir gargždiškiai nėra sumokėję 16,43 mln. litų.
Iš jų uostamiesčio gyventojų skola siekia 15,84 mln. litų. Tiek pinigų nėra sumokėję per 10 tūkst. vartotojų.
Didžiausi skolininkai – socialinių būstų nuomininkai.
Biudžetinių įstaigų, pramonės įmonių ir kitų įstaigų skolos už šilumą yra kur kas mažesnės nei gyventojų.
Biudžetinės įstaigos bendrovei „Klaipėdos energija“ skolingos 4,99 mln., pramonės įmonės – 0,19 mln., kitos įmonės – 3,68 mln. litų.
Neturi iš ko mokėti
Įmonės „Klaipėdos energija“ finansų direktorius Kęstutis Jonkus tvirtino, kad taip augantys vartotojų įsiskolinimai kelia didelį nerimą. Dabar jie yra rekordiniai. Anksčiau buvo gerokai mažesni.
Skolų dydžiui įtakos turi ir išaugusi šilumos kaina. Dėl skolininkų įmonei trūksta pinigų.
„Vartotojai to nepajaučia. Skolos šilumos kainai neturi įtakos. Paskolų, kurios naudojamos apyvartinėms lėšoms, palūkanos sumokamos iš pelno. Bankai pinigus kol kas skolina noriai. Jei toliau didės vartotojų įsiskolinimas, manau, kad jie pradės žiūrėti atsargiau“, – aiškino direktorius.
K.Jonkus tvirtino, jog dažniausia įsiskolinimų priežastis ta, kad žmonės sunkiai verčiasi ir neturi iš ko susimokėti. Tačiau neslėpė, jog yra ir piktybiškų skolininkų.
„Yra visokių žmonių. Vieni neturi pakankamų pajamų. Dažniausiai tokie savo skolą išsimoka per vasarą iki kito šildymo sezono. Tačiau yra ir tokių, kurie penkerius metus piktybiškai nemoka už šilumą. Metų metus velkasi jų skolos. Atsiranda ir naujų skolininkų“, – neslėpė vadovas.
Yra ir piktybiškų skolininkų
Pasak K.Jonkaus, su skolininkais nuolat bendrauja skolų išieškojimo tarnyba.
Vadovas pripažino, kad kovoti su piktybiškais gyventojais sudėtinga. Atjungti jiems šildymo negalima.
„Kai kuriais atvejais galima nutraukti karšto vandens tiekimą, bet ir tai sudėtinga. Sumažinti šiek tiek įsiskolinimus mums padeda kompensacijos už šildymą“, – tvirtino vadovas.
Įmonė „Klaipėdos energija“ vartotojams sudaro galimybę už šildymą mokėti visus metus, tačiau, K.Jonkaus teigimu, atsiskaityti taip nėra populiaru.
Be to, anot vadovo, sunku pasakyti, ar tai padėtų sumažinti įsiskolinimus.
Vartoja, bet neužmoka
Vartotojų skolos didėja ir įmonei „Klaipėdos vanduo“.
Pasak bendrovės Pardavimų departamento direktoriaus Dangero Aleksandrovo, tokia tendencija vyrauja nuo ekonominės krizės pradžios.
Bendra vartotojų skola įmonei „Klaipėdos vanduo“, vasario 28 dienos duomenimis, siekia 4 mln. 465 tūkst. litų. Per pirmuosius du šių metų mėnesius ji išaugo 8 proc. – 335 tūkst. litų.
Daugiausia vandens tiekėjams, kaip ir įmonei „Klaipėdos energija“, yra įsiskolinę gyventojai. Jų skola sudaro 75,6 proc.
Būtent gyventojų skola labiausiai padidėjo ir per pirmuosius du šių metų mėnesius – 144 tūkst. litų. Pramonės įmonių didėjo 103 tūkst., kitų įmonių ir įstaigų – 90 tūkst. litų.
„Tai kelia tikrai didelį nerimą. Jei iki ekonominio sunkmečio pradžios skolos mažėjo, tai dabar stabiliai didėja. Ieškome įvairių būdų, kaip sumažinti vartotojų skolas“, – pabrėžė vadovas.
Išjungti vandens negali
D.Aleksandrovo teigimu, nuolat dirba skolų išieškojimo tarnyba, privačių namų ar įmonių gyventojams nutraukiamas paslaugos teikimas. Sudėtingiau yra daugiabučiuose namuose.
„Nutraukti vandens tiekimo negalime, o už jį niekas nemoka. Tokioje situacijoje yra ir šilumos tiekėjai. Elektros tiekėjams viskas yra paprasčiau. Jie ima ir atjungia skolininkui elektrą“, – pabrėžė vadovas.
Yra ir tokių vartotojų, kurie už vandenį įsiskolinę net 10 tūkst. litų.
Dažniausiai tai butų, kuriuose nėra įrengti skaitikliai, gyventojai. Jiems kaina skaičiuojama pagal nustatytą normą.
Neretai tokiuose butuose gyvena po 7–8 asmenys. Tad jie per mėnesį už vandenį turi mokėti po 200–300 litų.
„Didelės skolos tokiems asmenims greitai susidaro. Galvojame apie tai, kad tokiems vartotojams savo lėšomis reikėtų įrengti skaitiklius“, – tvirtino vadovas.
Pasak D.Aleksandrovo, dėl skolų pradeda trūkti apyvartinių lėšų. Todėl problemų gali pradėti kilti vykdant projektus.
„Tada imame paskolą ir mokame palūkanas. Atsiranda papildomos išlaidos ir nuostoliai. Ateityje jie gali atsispindėti vandens kainoje, tačiau nežymiai“, – prognozavo vadovas.
Elektros – už 50 tūkst. litų
Už elektros energiją Klaipėdos miesto ir rajono gyventojai, vasario 1 dienos duomenimis, yra įsiskolinę 3,6 mln. litų.
Gyventojų skola siekia 2,3 mln., verslo klientų – 1,3 mln. litų.
Pasak bendrovės LESTO atstovo Ernesto Naprio, didžiausia gyventojo skola siekia apie 50 tūkst. litų, verslo kliento – apie 300 tūkst. litų.
Vartotojų įsiskolinimai už elektrą, priešingai nei už šilumą ir vandenį, mažėja.
„Visų įmonės klientų skola nuosekliai mažėja jau antrus metus iš eilės. Praėjusių metų pabaigoje ji buvo 56,4 mln. litų – 6 proc. mažesnė nei prieš metus ir apie 24 proc. mažesnė nei prieš dvejus metus“, – tvirtino E.Naprys.
Komentaras
Lietuva yra vienintelė valstybė ES, kurioje gyventojai už šildymą moka tik sezono metu. Kitose valstybėse mokėjimai yra išdalijami per visus metus. Kai kurie šilumos tiekėjai vartotojams yra pateikę pasiūlymą mokėti už paslaugą ištisus metus. Pavyzdžiui, aš kiekvieną mėnesį už šildymą ir karštą vandenį moku po 314 litų. Yra apskaičiuotas vidurkis, kiek sunaudoji šilumos ir karšto vandens per mėnesį. Tad žiemą jau galiu nebijoti, kad ateis didelė sąskaita. Metų gale šilumos tiekėjas ir vartotojas išlygina mokėjimus. Jei buvo sumokėta ne tiek, kiek reikėjo, tuomet reikia primokėti. Priešingu atveju pinigai grąžinami. Tačiau toks atsiskaitymo būdas Lietuvoje nėra populiarus. Manau, kad jis padėtų sumažinti įsiskolinimus.
