„Paprasčiausiai uždaro saulės energetiką Lietuvoje, dabar jos nebebus. Čia tiktai kokie labai labai inovatyvūs arba truputį tokie keistoki žmonės ta saulės energetika dabar užsiiminės, - po posėdžio sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas, atsinaujinančios energetikos, metalo apdirbimo ir vandentvarkos bendrovės „Arginta“ inovacijų direktorius Vitas Mačiulis.

Pasak jo, labai gaila, kad Lietuva saulės energetikos srityje galėjo būti vidutiniokė, o dabar bus prie atsilikusių.

V.Mačiulis skaičiavo, kad dabar plėtoti saulės elektrines žmonėms atsipirks per 12 metų, kai anksčiau gavus tarifą 12-ai metų investicija atsipirkdavo per 6 metus.

Vitas Mačiulis

„Tie, kurie suspėjo iki kovo 1-os dienos, iki rytdienos pateikti dokumentus, susitvarkyt, jie normaliai per 6 metus padengs savo sąnaudas ir šiek tiek uždirbs, tai yra normali eiga. Labai gaila tų, kurie pradėjo ir nespėjo“, - dėstė jis.

Anot V.Mačiulio, jo manymu, dabar iš minėtų 15 tūkst. paraiškų jėgainėms įrengti, dėl jų kreipsis keli šimtai, kurie bandys pabaigti savo projektus.

„Turbūt aš prognozuočiau ir kelis šimtus teisinių procesų“, - dėstė jis.

Gamintojai žadėjo modulius iš Vakarų, o vežė iš Kinijos

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė dėstė, jog tarifas sumažintas atsižvelgiant į tai, kad gamintojai žadėjo naudotis efektyviausia ir inovatyviausia praktika, o iš tiesų vežė modulius iš Kinijos.

„Reikia pastebėti, kad jeigu skaičiuojant patį pirmąjį tarifą 2011 m. pabaigoje mes buvome sutarę su rinka orientuotis į efektyviausias, vakarietiškas technologijas, o pagal praktiką mes pamatėme, kad bendrovės orientuojasi į pigiausius kiniškus modulius. Kadangi praktika, galima teigti, atsiskyrė nuo tuo, kokių tikslų buvo tikimasi, tarifas irgi turi reaguoti į rinkos praktiką“, - sakė D. Korsakaitė.

Diana Korsakaitė

Ji paaiškino, kad sumažėjusiems tarifams didžiausią įtaką turėjo drastiškas investicinių sąnaudų sumažėjimas 2012 m. pabaigoje.

„Saulės tarifas pasikeitė atsižvelgiant į faktines investicines sąnaudas, atsižvelgiant į faktines investavimo sąlygas, kokios yra susiklosčiusios šiuo metu ir įgyvendinant tą įstatymo nuostatą, kad tarifas turi reaguoti lanksčiau ir greičiau į rinkoje vykstančius pokyčius, tai yra iš esmės būti perskaičiuojamas kas tris mėnesiai“, - dėstė D.Korsakaitė.

Ji priminė, kad įstatymas nurodo, kad iš saulės energetikos turi būti pagaminama 10 MW elektros ir ne daugiau, o visa kita – žmonių yra statoma jų rizika ir jų tikslams.

Sumažino tarifus

Nauji tarifai įsigalios nuo šių metų balandžio ir galios tris mėnesius. Nuo šių metų tarifai atsinaujinančiai energetikai gali būti keičiami ne daugiau kaip keturis kartus per metus.

Pavyzdžiui, į pastatą integruotoms saulės elektrinėms nustatyti tarifai nuo 0,81 iki 0,97 Lt už kilovatvalandę (kWh), kai šių metų pirmą ketvirtį jie siekė 1,14-1,6 Lt/kWh. Tad nuo balandžio tarifai už saulės energetiką mažėja iki 39 proc.

Neintegruotoms į pastatą saulės elektrinėms tarifai mažėja iki 0,64-0,75 Lt/kWh, dabar jie sudaro 0,9-1,25 Lt/kWh. Tarifai mažėja iki 40 proc.

Kitiems mažėja ne taip sparčiai

Jėgainėms, naudojančioms vėjo energiją, tarifai sumažėjo iki 11 proc. Nauji supirkimo tarifai yra 0,26-0,33 Lt/kWh, kai dabar jie siekia 0,28-0,37 Lt/kWh.

Naudojantiems hidroenergiją tarifai sieks 0,22-0,27 Lt/kWh, kai dabar sudaro 0,22-0,28 Lt/kWh. Tai reiškia, jog tarifas mažosioms hidroelektrinėms mažėja, o didžiosioms – nesikeičia.

Biomasę naudojantiems verslininkams bus taikomi 0,38- 0,49 Lt/kWh tarifai, kurie dabar siekia 0,37-0,5 Lt/kWh.

Biodujas iš sąvartynų įdarbinusiems nauji tarifai siekia 0,33 - 0,43 Lt/kWh (dabar 34-44 Lt/kWh), o gaminantiems elektrą iš biodujų, išgaunamų anaerobiniu ar kitu būdu perdirbant biodegraduojančias organinės kilmės atliekas ar substratus, siūlomi 0,44- 0,55 Lt/kWh tarifai (dabar 0,47-0,59 Lt/kWh).

Patvirtinti tarifai skelbiami be PVM. Gyventojai, pirkdami elektrą iš skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ pagal vienos laiko zonos tarifą, už kilovatvalandę moka 0,501 Lt.