"Tiesiog, manau, per daug sureikšminamas šitas susitikimas, jis buvo gal prieš dešimt dienų, kreipėsi dėl susitikimo ir mes kalbėjome apie atominę energetiką.(...) Žmogus, yra viceprezidentas, atsakingas už vakarų ir Ukrainos atominę energetiką ir aš pasakiau tai, kad reikia kreiptis į Vyriausybę, kad yra sudaryta darbo grupė, kuri gegužės 15 dieną pateiks projektą, ką mes toliau darysime su atomine elektrine ir tiesiog tuo pokalbis ir baigėsi", - šeštadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus sakė Seimo pirmininkas "darbietis" V.Gedvilas.
Jis patvirtino, jog buvo susitikęs su Rusijos Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje atomines elektrines statančio Rusijos holdingo "Rosatom" dukterinės įmonės „Rusatom Overseas“ viceprezidentu Aleksandru Mertenu. Susitikimui tarpininkavo Seimo valdančiosios socialdemokratų frakcijos narys Mindaugas Bastys, kuris taip pat dalyvavo pokalbyje, vykusiame Seimo pirmininko kabinete.
Kaip nurodoma "Rosatom" oficialiame tinklalapyje, dukterinė bendrovė „Rusatom Overseas“ įkurta 2011 metais siekiant plėtoti rusiškas branduolines technologijas pasaulio rinkoje.
Paklaustas, kodėl apie susitikimą, vykusį Seime nebuvo pranešta, V.Gedvilas aiškino, jog tai buvęs neformalus susitikimas.
"Todėl, kad jis buvo toks visiškai neformalus susitikimas, tiesiog norėjosi... Žmonės kreipėsi, Seimo nariai, kai kurie Seimo nariai kreipėsi ir įvyko tas susitikimas. (...) Seimo narys Mindaugas Bastys, todėl, kad mes su juo apie tai kalbėjome ir buvo tas susitikimas, daugiau mes apie jokius kitus klausius nekalbėjome. Aš tiesiog rekomendavau nuvykti į Vyriausybę ir apie tai kalbėtis", - aiškino V.Gedvilas.
V.Gedvilas tikino, jog "Rosatom" atstovas kalbėjo apie statomas elektrines Rusijos Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje, bei teiravosi apie "Lietuvos galimybes".
"Nieko mes daugiau nekalbėjom - labai trumpai, jie pasakė, kad statys atomines elektrines Karaliaučiuje ir Baltarusijoje, o jie paklausė dėl mūsų galimybių, tai, sakau, mes svarstom dėl atominės energetikos ateities, aš kabėjau apie tai, kad Vyriausybėje tie klausimai yra svarstomi, tai nėra parlamento kol kas kompetencijoje ir aš nieko negaliu atsakyti, nes gegužės 15 dienos reikia palaukti ie darbo grupė nuspręs, kokiu keliu eis Lietuva", - teigė Seimo vadovas.
Klausiamas, ar išgirdo "Rosatom" siūlymų Lietuva dalyvauti bendruose projektuose, V.Gedvilas teigė jokių siūlymų neišgirdęs.
"Jie nieko nesiūlė, tiesiog norėjau paklausti, nes neturiu tokios galimybės atsakyti, tai Vyriausybės kompetencijos sritis. Dėl to, kad buvo kreiptasi, tai aš susitikau, man atrodo, aš su daugeliu žmonių susitinku. (...) Jokio tikslo, tiesiog norėjo susitikti pakalbėti apie mūsų atominės energetikos ateitį, jie norėjo... aišku, jie nori žinoti, kokiu mes keliu eisim", - aiškino V.Gedvilas.
Paklaustas, ar pats mato galimybių Lietuvai dalyvauti projektuose su dvi atomines elektrines netoli Lietuvos sienų Karaliaučiuje ir Astrave statančiu "Rosatom", V.Gedvilas teigė jokių perspektyvų nematąs.
"Aš kol kas jokių perspektyvų nematau su "Rosatomu" dalyvauti, reikia tiesiog toliau tuos darbus daryti, kuriuos mes dabar ruošiamės daryti, palaukti gegužės 15 dienos ir pažiūrėti, ką atliks mūsų darbinė grupė ir tada po darbinės grupės išvadų reikia priimti tam tikrus sprendimus. Gal mes išvis nestatysime tos atominės elektrinės, nes mūsų visuomenė pasakė, kad atominė elektrinė nereikalinga, gal reikia įsiklausyti į žmonių balsą", - svarstė V.Gedvilas.
Tuo metu penktadienį TV3 žinioms V.Gedvilas pripažino, kad susitikime su "Rosatom" atstovais buvo kalbėta ir apie šios kompanijos galimybes dalyvauti Visagino atominės elektrinės projekte. V.Gedvilas taip pat teigė, jog reiki svarstyti įvairias perspektyvas.
„Apie tai buvo kalbėta, kad apie tai diskutuoti reikia, bet kad tiesiogiai siūlėsi ar dar kažkas tai, tokio pasiūlymo nebuvo... Aš manau, visas perspektyvas reikia svarstyti ir artimiausiu metu su premjeru susitiks ir kalbės apie visas perspektyvas, nes teko kalbėti Estijoje ir Latvijoje, jie pačiam pradiniam etape nesutinka dalyvauti su mumis, vykdant projektavimo darbus, taip kad gal kažkokių kitų galimybių yra“, – penktadienį TV3 žinioms sakė Seimo pirmininkas V. Gedvilas.
Šeštadienį paklaustas, ką turįs omenyje kalbėdamas apie Estijos ir Latvijos nenorą dalyvauti projektiniuose darbuose, Seimo pirmininkas atsakė: "Aš turėjau susitikimus su Latvijos, Estijos premjerais, Seimo pirmininkais, prezidentais. Mes kalbėjome apie tai, kad tiek Latvija, tiek Estija galėtų dalyvauti pačioje pradžioje atominės energetikos projekto kūrime kartu su Lietuva. Mes puikiai suprantame, kad visi projektiniai darbai kainuos apie 700 mln. litų ir tas krūvis tektų vienai Lietuvai. Po to, Estijos ir Latvijos prezidentai, premjerai pasakė apie tai, kad kada jūs suskaičiuosit visus projektinius darbus, kada bus paskaičiuotas ekonominis efektas, tada mes nuspręsime, ar prisidėsime prie atominės elektrinės statybos. Tiesiog pati pradžia visas krūvis yra duotas Lietuvai. Aš bandžiau juos pakviesti dalyvauti nuo pat pradžių kalbėti vienu balsu dėl atominės elektrinės statybos, tiesiog tai per didelis krūvis Lietuvai nuo pat pradžių dalyvauti atliekant projektinius darbus".
Buvusi premjero Andriaus Kubiliaus vadovauta centro dešinės Vyriausybė planavo naują atominę statyti su Japonijos korporacija "Hitachi", tačiau į valdžią atėję socialdemokratai paskelbė šiam projektui nepritarsiantys, kol visiškai neįsitikins, kad jis atsipirks.
Rusija ne kartą yra siūliusi Lietuvai prisidėti prie Karaliaučiaus atominės elektrinės projekto, bet Lietuvos vadovai šiuos pasiūlymus atmesdavo.