Po ketvirtadienio susitikimo su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininke (VKEKK) Diana Korsakaite prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė teigė, kad mažinti šilumos kainas ir pažaboti monopolininkų apetitus galima ir esamų rezervų normose.
„Jau dabar, nieko nelaukiant, būtų galima rasti gyventojams naudingų sprendimų. Prezidentės manymu, būtų tikslinga visoje šalyje nustatyti šilumos gamybos ir tiekimo sąnaudų lubas, į šilumos kainą turi būti skaičiuojama tik būtiniausios sąnaudos, neefektyviai dirbančių šilumos įmonių sąnaudos turi būti perkeltos nuo žmonių, nuo vartotojų pačiam gamintojui, - šalies vadovės poziciją išsakė D. Ulbinaitė. - Į šilumos kainą neturi būti įtraukiamos ir planuojamos ateities investicijos. Vartotojai neturi iš anksto kredituoti šilumos įmonių. Šilumos tiekėjų viršpelniai taip pat turėtų būti apriboti, pelnas neturi viršyti nustatyto limito. Būtina sumažinti ir nepagrįstai didinamą vadinamą „gyvatuko“ mokestį. Šilumos karštam vandeniui nuostolius taip pat turi padengti patys šilumos tiekėjai, o ne patys gyventojai“.
Prezidentės atstovė taip pat išsakė kritiką, kad nei Vyriausybė, nei savivaldybės, nei šilumininkai nesiima aktyvių veiksmų, kad gyventojai mažiau mokėtų už šildymą: „Visi pasyviai stebi situaciją, teisinasi nepakankama įstatymine baze ir gina dažniau šilumos tiekėjų, o ne šalies gyventojų interesus“.
Prezidentė tiki, kad jos pasiūlymai yra greitai įgyvendinami ir jau dabar leistų sumažinti šilumos kainas.
VKEKK: reikės galbūt metų, galbūt dvejų
VKEKK pirmininkė D. Korsakaitė po susitikimo su prezidente teigė, kad komisija jau yra beveik pabaigusi ruošti naują kainų nustatymo, reguliacinės apskaitos ir sąnaudų paskirstymo metodiką.
„Paskutinę savaitę mes skelbiame viešąją konsultaciją <...> ir vasario mėnesį mes tikimės, kad bus aiškiai suformuluoti reikalavimai ir principai, kaip turi būti vykdoma reguliacinė apskaita, kokios sąnaudos gali arba negali, ir kokiomis apimtimis gali būti priskirtos prie reguliuojamų paslaugų eilučių“, - kalbėjo D. Korsakaitė.
Taip pat ji pažymėjo, kad bus išskirtos didmeninės ir mažmeninės paslaugos lygiavertėms sąlygoms konkuruoti nepriklausomiems gamintojams sudaryti
„Kaip matome, rinka jau yra nuėjusi keletą žingsnių į priekį ir dabar yra įvairių vartotojų tipų ir kad visi vartotojai dengtų ne daugiau, nei vartoja, yra reikalingi kainodaros pakeitimai“, - kalbėjo VKEKK pirmininkė.
Taip pat žadama nebetaikyti papildomų paskatų tam tikriems šilumos gamintojams, pavyzdžiui, investuojantiems į biokuro įrenginius – kol kas galioja skatinamasis mechanizmas, kai šilumos operatorius investuoja į šilumos įrenginius, tai tų įrenginių apimtyje yra taikoma ne 5 proc., o didesnė pelno marža.
„Labai stipriai auginti biokuro dalį reikia atsargiai, nes turint suskystintų gamtinių dujų terminalo perspektyvą <...> vienareikšmiškas biokuro skatinimas yra praeities dalykas ir dabar reikėtų orientuotis į įvairesnius kurus“, - kalbėjo D. Korsakaitė.
VKEKK atstovė teigė, kad nauja metodika bus patvirtinta vasario mėnesį. 2013 m. bus skirti šilumos įmonėms pereiti prie naujos apskaitos sistemos.
„Kadangi mes turime reikalą su 60 ūkio subjektų, tai akivaizdu, kad tai bus galbūt metai ar gal dveji, kol viskas kiekvienoje savivaldybėje bus perkelta pagal naujas taisykles“, - šnekėjo D. Korsakaitė.
Šilumos tiekėjų asociacija: ateities investicijų į kainą neįtraukiame
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija teigė, kad prezidentės pareiškimas glumina. Asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, šilumininkai ateities investicijų kaštų į šilumos kainą neįtraukia.
„Tai (prezidentės siūlymai – DELFI) liečia tuos miestus, kur yra brangi šiluma, nes ji gaminama kūrenant brangias gamtines dujas. Čia niekur nekalbama, kaip sumažinti kuro kainą, o bandoma ieškoti rezervų pastoviojoje (kainos – DELFI) dalyje. Šilumininkų dalis kainoje yra apie 6 ct/kWh. Kainų komisija nustato tiktai būtiniausias sąnaudas ir pelnas yra minimalus”, - prezidentės išreikštą pasiūlymą komentavo jis.
V. Stasiūnas taip pat teigė, kad šilumos ūkyje nei vieno projekto investicijos nėra įtraukiamos į kainą iš anksto: „Skirtingai negu dabar yra (su suskystintų gamtinių dujų terminalo projektu – DELFI)... Jau sausio mėnesį šilumos vartotojai į priekį moka už investicijas, kuriomis bus įrengtas terminalas. O mūsų šilumos tiekimo įmonių investicijos nėra įdedamos į kainą iš anksto. Investicijos bankams grąžinamos tik per amortizacijos atskaitymus“.
Pašnekovas tikino, kad pirma yra pastatomi įrenginiai, jie pradeda gaminti šilumą, tiekti ją vartotojams ir tik tada pradedama grąžintis investicijas.
Taip pat Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas nesuprato pasiūlymų nebeskatinti šilumos gamybos iš biokuro: „Kadangi Lietuva turi pakankamai biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už dujas, <...>tai kodėl nepereiti prie biokuro ir neatsisakyti gamtinių dujų šilumos gamybai, jei tai yra įmanoma“.
Pasiteiravus, ar išaugus biokuro naudojimui ir jo paklausai, neišaugs ir jo kainos, V. Stasiūnas teigė: „Biokuro resursai yra pakankami ir jau vietinio kuro kainą valstybė gali reguliuoti. Tai vietinis kuras. Biokuro kasmet susidaro 2 mln. tonų naftos ekvivalento. Šiandien Lietuva kūrena 1 mln., o kita užkasama“.
