„2013-iems metams saulės energijos supirkimo kaina sieks 1,25 Lt/kW, o 2012 m. buvo 1,44 Lt/kW. Saulės energetika turėjo šiltnamio sąlygas (...), tai geras pasipelnymo šaltinis“, - antradienį interviu "Žinių radijui" sakė jis.

2011-2012 m. daugiau nei 15 tūkst. asmenų Energetikos ministerijai pateikė prašymus išduoti leidimus elektros energijos gamybos pajėgumų plėtrai. Didžioji dalis prašymų yra susijusi su mažųjų saulės elektrinių iki 30 kW plėtojimu. Šiuo metu išduota apie 5,3 tūkst. leidimų plėtrai. Jeigu būtų patenkinti visi prašymai ir leidimus gavę asmenys įgyvendintų mažųjų saulės elektrinių projektus, pagamintos saulės elektros energijos supirkimui reikėtų papildomai 90 mln. litų kiekvienais metais, brangtų elektra.

Nerijus Udrėnas

„Paraiškų dėl mažųjų saulės elektrinių iki 30 kW galios statybų atsirado kaip sniego - visa lavina, ir tai nebuvo tik siekis savo ūkio reikmėms įsirengti saulės kolektorius. Buvo masiškai teikiami plėtros prašymai ir grupuojant, dirbtinai skaidant tas elektrines po 30 kWh, taip bandoma apeiti įstatymo reikalavimus“, - pažymėjo šalies vadovės patarėjas.

Jis negalėjo paaiškinti, kodėl vieniems pelnantis iš saulės energetikos plėtros, kiti už elektrą turi mokėti brangiau.

„Sunku paaiškinti, kodėl vairuotojas, kepėja ar mokytoja turi papildomai mokėti už elektrą brangiau, negu kad realiai būtų galima ją nusipirkti rinkoje. Prezidentė pripažįsta, kad reikia nutraukti neefektyvios energijos rėmimą visų Lietuvos gyventojų sąskaita“, - pažymėjo N. Udrėnas.

ELTA primena, kad Vyriausybė pirmadienį posėdyje pritarė siūlymui keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriuo ribojama sparti saulės jėgainių plėtra. Tai padaryta ginant viešąjį interesą ir siekiant išvengti elektros energijos kainų šuolio - skaičiuojama, kad dėl saulės energetikos plėtros elektra gali pabrangti 5 centais už kilovatvalandę.

Algirdas Butkevičius

„Nusprendėme, kad teiksime tai ypatingos skubos tvarka, kad energetikos ministro pateikti pasiūlymai būtų priimti artimiausiu metu užkertant kelią viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) sumų didėjimui, nes jeigu toliau bus palikta tokia netvarka, tai faktiškai gali atsitikti taip, kad visi žmonės mokės nemažas sumas pinigų dėl elektros energijos kainos padidėjimo VIAP, o tai, manau, pažeidžia socialinio teisingumo principus“, - pirmadienį po Vyriausybės posėdžio sakė Premjeras Algirdas Butkevičius.

Įstatymo projektu siekiama sureguliuoti mažųjų saulės elektrinių iki 30 kW galios plėtrą. Asmenims, jau valdantiems veikiančias saulės elektrines, veiklos sąlygos nesikeis. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių šiuo metu nebaigtų projektų vystytojams yra numatytas įstatymo įsigaliojimo nuostatų atidėjimas. Asmenys, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotus iki įstatymo projekto priėmimo, ir pradėję realiai įgyvendinti projektus, galės juos baigti leidimo plėtoti metu nustatytomis sąlygomis. Kiti asmenys, nepradėję įgyvendinti projektų ir dėl pasikeitusio leidimų išdavimo reglamentavimo patyrę tiesiogines su elektrinės projekto vystymo išlaidas, turės teisę kreiptis dėl tokių išlaidų kompensavimo nustatyta tvarka.

Įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma įtraukti mažąsias elektrines į suminę siektiną saulės elektrinių galią ir nustatyti, kad pasiekus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytas galias (500 MW - vėjo elektrinėms, 10 MW - saulės elektrinėms, 141 MW - hidroelektrinėms, 355 MW - biomasės elektrinėms), būtų stabdomas skatinimo kvotų paskirstymas aukcionuose ir paraiškų dėl naujų elektrinių prijungimo priėmimas.

Premjero vertinimu, šis sprendimas nesutrukdys toliau plėtoti atsinaujinančios energetikos. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, Lietuva turi išgauti apie 20 proc. atsinaujinančios energijos. A. Butkevičius siūlo atsinaujinančią energetiką plėtoti per vėjo jėgaines, biodujas.

„Aplinkosaugos srityje bus įgyvendinti tam tikri projektai, kurie kaip alternatyva nebus našta visiems gyventojams didinant elektros energijos kainą“, - teigė A. Butkevičius ir pridūrė, kad šiuo sprendimu buvo "iš didžiausios blogybės pasirinkta pati mažiausia".

Be to, numatoma peržiūrėti saulės energijos supirkimo kainą: tuo atveju, jeigu atsipirkimo laikas būtų 25 metai, kainą būtų galima sumažinti.

DELFI primena, kad į Energetikos ministerijos užmojus keisti įstatymą atsinaujinančios energetikos atstovai pirmadienį sureagavo grasinimais teismais. DELFI rašė, kad ieškiniai valstybei gali siekti 500 mln. Lt.

L.Balsys: Vyriausybė neturėtų skubėti stabdyti paraiškų

Kad Vyriausybė neturėtų skubėti stabdyti paraiškų priėmimo mažoms saulės energijos jėgainėms statyti, įsitikinęs ir Seimo narys Linas Balsys. Jo nuomone, vietoj to ji turėtų kovoti su didžiaisiais saulės elektrinių statytojais, kurie apsimeta mažaisiais, o ateityje - keisti atsinaujinančios energijos rėmimo tvarką.

Linas Balsys

„Ragintume Vyriausybę šiuo metu neskubėti, (...) ramiai susėsti, galbūt sukurti darbo grupę su nevyriausybinėmis asociacijomis ir verslo asociacijomis ir paruošti tikrai gerą įstatymo pataisą, kuri išspręstų ir šito burbulo problemą ir apskritai sureguliuotų atsinaujinančios energetikos išteklių veiklą ir energijos gamybą iš jų", - antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė L. Balsys.

Pasak L. Balsio, pastaraisiais metais saulės energetikos technologijos atpigo apie tris kartus, ir atsiranda gudročių, kurie nori pasinaudoti tuo, kad saulės energiją numatoma 12 metų supirkti už fiksuotą tarifą, kai technologijos atsiperka daug greičiau.

Seimo narys taip pat pastebėjo, kad kai kurie didieji saulės energijos gamintojai bando apsimesti mažaisiais ir pasinaudoti lengvatomis, į pagalbą pasitelkdami perpardavinėtojus.

"Mes siūlome iš pradžių paraginti tuos, kurie žino, kad jie nėra mažieji gamintojai, kurie žino, kad yra susiję su kitais asmenimis, - tiesiog būkite geri ir padorūs ir atsiimkite savo paraiškas. Jeigu norinčių atsiimti paraiškas neatsiras, mes kviečiame atsakingas institucijas, pradedant Energetikos ministerija ir baigiant teisėsaugos institucijomis, išaiškinti, kurie yra susiję, ir juos tiesiog perkelti į kitą kategoriją - ne asmeninių saulės elektrinių statytojų, o gamybinių", - sakė L. Balsys.

Be to, pažymėjo L. Balsys, Lietuvos žaliųjų partija pasisako už tolygią visų atsinaujinančios energetikos sektorių, ne tik saulės energetikos, plėtrą.

"Būtent disproporcija, kuri klostosi šito saulės energetikos burbulo pavyzdžiu, diskredituoja ir trukdo vystytis kitiems šaltiniams. Mes manome, kad kiekvienas atsinaujinančios energetikos šaltinis turi rasti savo gerą, tikrą vietą", - sakė Seimo narys.

Saulės energija, pasak jo, turėtų būti naudojama visų pirma integruojant saulės energijos gamybos elementus į namus, o bazinės elektros energijos gamybą garantuotų biomasės elektrinių vėjo elektrinių plėtra.

Taip pat L. Balsys ateityje žadėjo siūlyti pakeitimus atsinaujinančių išteklių rėmimo tvarkai, pereinant prie rėmimo per investicijas.

"Čia ir būtų labai geras saugiklis tiems, kurie nori lengvai pasipelnyti iš didesnio tarifo. Tai sunaikintų tą mitą, esą atsinaujinanti energija yra labai brangi (...) Taip remiant, žmonės, kurie norėtų investuoti, gautų paramą už įrangą, o toliau savo rizika dalyvautų elektros energijos gamyboje ir pardavime rinkos kainomis", - teigė Seimo narys.

L. Balsys siūlė ir įpareigoti žmones, pasistačiusius saulės elektrines, bent 20-30 metų gaminti saulės energiją ir garantuoti efektyvumo minimumą. Tai, pasak jo, atsijotų perpardavinėtojus.
Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius spaudos konferencijoje kėlė klausimą, kodėl buvusi Vyriausybė iš visų atsinaujinančių išteklių rūšių rūpinosi tik saulės energijos plėtra.

Martynas Nagevičius
Foto: DELFI / Audrius Solominas

"Visos atsinaujinančių energijos išteklių šakos pastaruosius ketverius metus buvo stabdomos, neleidžiama joms vystytis, išskyrus vieną - pačią brangiausią. Dabar čia galima tik svarstyti, ar čia konspiracijos teorija, ar čia buvo specialiai taip padaryta, siekiant diskredituoti atsinaujinančią energetiką, ar čia buvo per neapsižiūrėjimą padaryta", - svarstė M. Nagevičius.

Situaciją saulės energetikos srityje jis apibūdino kaip "bombą" ir pagyrė dabartinę Vyriausybę už bandymus "tą bombą nukenksminti". Tačiau, pasak jo, tam pasirinktos netinkamos priemonės - dabar iš esmės norima taikyti įstatymus atgaline tvarka, naikinti leidimus.

"Įmanomas ir labai tikėtinas variantas, kad tie, kurie jau pradėjo vystyti saulės elektrines, kreipsis į teismus. Teismai kreipsis į Konstitucinį Teismą, jis išaiškins, kad įstatymai atbulai negalioja, ir jei vystytojams buvo išduoti leidimai pagal įstatymus, tai ir vėliau išleisti įstatymai jiems negali būti taikomi. Kaip to pasekmė bus dar labiau supriešinta atsinaujinanti energetika ir visuomenė", - perspėjo M. Nagevičius.

Be išduotų leidimų peržiūrėjimo tiems gamintojams, kurie realiai yra stambieji gamintojai, M. Nagevičius siūlė pajamas, gautas pardavus elektros energiją iš saulės elektrinių, apmokestinti papildomu pajamų mokesčiu, jeigu tos elektros būtų daugiau negu tam tikras kiekis.