Kad šį projektą rimtai vertina Japonijos ir Jungtinių Valstijų vyriausybės, liudija vos savaitę dirbančio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus kabinete apsilankiusios JAV laikinoji reikalų patikėtinė ir Japonijos ambasadorė.
Išeinanti Vyriausybė paliko dar vieną neišspręstą rebusą: beveik dvejus metus užsitęsusį konfliktą su uždaromos Ignalinos atominės projektų rangovu „Nukem“ ir dėl to laikinai sustabdytą vieno iš pagrindinių projektų finansavimą. Yra ženklų, kad gali prasidėti dialogas su „Gazpromu“, jo šeimininkai ilgai nelaukdami atsiuntė į Vilnių savo pasiuntinį. O praėjusieji 2012-ji pažymėti viešo karo su „Gazprom`u“.
Andriaus Kubiliaus Vyriausybė tęsė prieš ketverius metus pradėtą kovą su „Gazpromu“ – tarptautiniame arbitraže įrodinėjo, kad dujų monopolininkas Lietuvai taiko nesąžiningą kainą.
Vasarį Europos Komisija (EK) pradėjo oficialų tyrimą, siekia išsiaiškinti, ar Rusijos dujų milžinė nepiktnaudžiauja regione. Jei tai pasitvirtintų, „Gazpromui“ grėstų milijardinės baudos.
„Gazprom`ui“ teko nusileisti dėl „Lietuvos dujų“ išskaidymo į tris bendroves, taip jis prarado magistralinio dujų vamzdyno valdymą. Šiai pertvarkai Rusija priešinosi, nes į Kaliningrado sritį dujos gali patekti tik per Lietuvą.
Šiemet gerokai pasistūmėjo suskystintųjų dujų terminalo projektas. Pasirašyta nuomos sutartis su laivo-saugyklos gamintoja, rugsėjį prasidėjo laivo statyba. Jis į Klaipėdos uostą turėtų atplaukti po poros metų. Tuomet galėsime atsigabenti iki trečdalio pigesnes nei rusiškos dujas.
Kol kas nei vienai vyriausybei nepavyko išjudinti iš mirties taško daugiabučių renovacijos. Esame didžiausi šilumos švaistūnai Europoje, todėl šaltuoju metu daugiabučius pasiekia įspūdingos sąskaitos. Mažai pajudėjo ir šilumą tiekiančių elektrinių modernizavimas, daugelis jų pleškina dujas ir mazutą, leisdami vėjais milijardus.
„Jei tų milijardų, kuriuos skiria elektros sektoriui, nors mažą dalelę skirtų šilumos ūkiui – labai daug problemų išsispręstų, neturėtume gal ir kalbėt ką čia šiandien“, – sako Energetikos konsultantų asociacijos prezidentas doc. dr. Valdas Lukoševičius.
Vyriausybė visus metus panirusi į rūpesčius dėl uždaromos atominės finansavimo perspektyvų, tačiau tas uždarymas beveik nevyksta. Projektų rangovė „Nukem/GNS“ nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, o užsakovė Ignalinos atominė elektrinė nesugeba valdyti situacijos. Paaiškėjo, kad rangovo pagaminti panaudoto branduolinio kuro konteineriai neatitinka techninių parametrų. Ar jie saugūs, paaiškės pavasariop. Abi pusės užsispyrusios, švaistosi kaltinimais, o projektų sąmata vis auga.
Prieš pat kadencijos pabaigą energetikos ministras Arvydas Sekmokas kreipėsi į EK, kad ši stabdytų vieno iš svarbiausių uždarymo projektų – laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos –finansavimą. Jei abi pusės nesutars, Briuselis grasina finansavimą nutraukti visai.
Birželį Vyriausybė ir Japonijos-Jungtinių Valstijų milžinas „Hitachi“ pagaliau sukirto rankomis: sutarė dėl didžiausios investicijos per visą pastarųjų dviejų dešimtmečių Lietuvos istoriją.
Seimui pateiktas strateginių energetikos įstatymų paketas, atnaujinta šalies energetikos strategija ir koncesijos sutartis su „Hitachi“. Tačiau opozicija ragino sprendimus palikti po rinkimų ateisiančiai valdžiai, palaukti referendumo.
„Paaiškėjo, kad šita sutartis žalinga ir yra tiesiog nusikaltimas prieš Lietuvos valstybę ir labai naudingas „Hitachi“, – tvirtino Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė.
Atrodytų, beliko derėtis su regioninis partneriais ir strateginiu investuotoju dėl akcininkų sutarties, steigti atominę statysiančią bendrovę dar iki rinkimų, tačiau viskas nuėjo perniek.
Pradžioje žalieji nesėkmingai bandė surinkti referendumui skelbti reikiamą parašų kiekį. Jų nesurinkus, „reikalas prastumtas“ Seime. Visuomenė bauginta, kad „Hitachi“ ketina įsiūlyti Lietuvai Fukušimai pagamintą, nesaugų milijardinės vertės reaktorių, esą, verčiau pirkti elektrą iš Rusijos ar kitų atominių.
Prieš pat referendumą – „Greenpeace“ žaliųjų debiutas, ir referendumo rezultatas – kokio galima buvo tikėtis: didesnė pusė balsavusiųjų pasisakė „prieš“.
„Pagrindinė mūsų bėda – politikų kišimasis bet kuriuo atveju į tokį ilgalaikį procesą yra labai abejotinas“, – teigė buvęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovas Saulius Kutas.
Dėl tokio Lietuvos blaškymosi Estijos prezidentas pareiškė nusivylimą.
„Turėčiau pripažinti, kad Estijoje jaučiamas nerimas, nes prieš 6,5 metų mes sutarėme, kad trys šalys įgyvendinsime šį projektą. Projektas buvo įgyvendinamas trijų šalių, vėliau – keturių, po to – vėl trijų. Dabar mes nežinome kas vyksta“, – sakė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
