Lietuvos energetikų konsultantų asociacijos direktorius Valdas Lukoševičius, paklaustas apie šalies alternatyvas elektros gamyboje, buvo nusiteikęs pesimistiškai. Jis įsitikinęs, kad elektros pigiai pasigaminti nepavyks, todėl reikia nuspręsti, ar importuoti pigesnę elektrą ar gamintis patiems ir mokėti daugiau.
„Artimiausiu laiku Lietuvoje konkurencingų elektros generatorių, kurie gamintų pigiau negu galima importuoti elektrą, toli gražu neturėsime. Visa vietinė generacija bus brangesnė už importuojamą elektrą iš Rytų. Elektros tiltai, kurie statomi į Švediją ar Lenkiją, didina patikimumą, įvairovę, bet kainos yra tokios pačios kainos kaip Rytuose – apie 16 centų“, - kalbėjo pašnekovas.
Pagamins pigiau, bet vis vien pardavinės pagal rinkos kainą
Be hidroenergijos pašnekovas paminėjo vėjo jėgaines: „Vienintelis pigus atsinaujinančių išteklių variantas yra vėjo generatoriai, kurie po kaštų susigrąžinimo, gali generuoti labai pigiai – po 3 ct. Bet jie yra privatūs, todėl elektra bus pardavinėjama rinkos kaina, todėl pigesnės elektros ir čia neturėsime“.
„Taigi situacija yra tokia – ir dabar turime generatorių beveik du kartus daugiau nei reikia, turime elektros jungčių du kartus daugiau nei reikia maksimaliam galingumui tenkinti, bet konkurencingos elektros neturime ir neturėsime, nes Rytuose visos elektrinės senos, jų kaštai yra atsipirkę, todėl kainos mažesnės“, - pesimistiškai Lietuvos apsirūpinimą sava elektra piešė pašnekovas. Ekspertas skaičiuoja, kad net jei bus pasirinkta strategija, elektrą gaminti viduje dėl makroekonominės naudos, ji kainuos apie du kartus daugiau.
„Mažai vilčių, kad ir importuojamos suskystintos gamtinės dujos terminalui pakeis situaciją. Jei labai norėtume, konkurencinga kaina galėtume gamintis tik iš anglies. Bet čia kyla aplinkosaugos problemos, naujų projektų statymas“, - tęsė pašnekovas. Todėl specialistas spėja, kad Lietuvai teks pasirinkti kelią, kuriame šalies viduje bus gaminama tik rezervams ir balansui reikalinga elektros energija, o ir toliau teks didžiąją dalį elektros importuoti.
Vienintelė viltis – biokuro kogeneracinės elektrinės?
Kaip šviesulėlį Lietuvos elektros energijos rinkoje V. Lukoševičius mato nebent biokuro kogeneracines elektrines, tačiau ir už jų generuojamą elektrą teks mokėti daugiau.
„Jos turi labai gerą aplinką, nes pagrindinis mūsų turtas – biomasė, pradedant atliekomis, šiaudais, komunalinėmis atliekomis. Šiuo kuru mes galime gaminti pusę poreikio, bet yra dideli pradiniai investiciniai kaštai ir kol jie bus savikainoje, kaina nebus konkurencinga. Tačiau atsipirkus, po kokių 10 metų, tie generatoriai jau galėtų gaminti pakankamai konkurencingą elektrą“, - įsitikinęs energetikos ekspertas.
Pasak jo, būtent energetikos strategija taip ir turėtų būti sudėliota – pirmiausia investuoti į tuos projektus, kurie greičiausiai atsiperka (biomasės kogeneracinės elektrinės, didesnės galios vėjo jėgainės). Jei elektros gamyba naudojant biokurą būtų 20 proc. brangesnė nei rinkos, nauda ekonomikai ateitų netiesiogiai, būtų maitinama vietinė rinka ir pinigai grįžtų per kitus kanalus.
„O šiandienai reikia minimaliai gaminti, panaudoti esamą infrastruktūrą tobulinimui, paruošti pertvarkyti iš gamtinių dujų gamybą į kitas kuro rūšis, plėtoti kogeneraciją, - patarė pašnekovas. - Tačiau didžioji dalis elektros vis vien bus importuojama, nes kitaip neapsimokėtų arba reikėtų labai daug mokėti“.
Atsinaujinančių išteklių karalystė
Visiškai kitokią poziciją yra užėmę atsinaujinančių išteklių energetikos atstovai.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija jau yra paruošusi gaires, kurios piešiama šalies elektros energijos perspektyvos, įdarbinant atsinaujinančius išteklius.
Konfederacijos plane daug skiriama biokuro energetikai. Atsinaujinančių išteklių energetikos atstovų plane nurodoma, kad biokuro kogeneracinių elektrinių plėtrai reikėtų 5 mlrd. Lt. Šios investicijos leistų per metus pagaminti apie 4,1 TWh elektros ir apie 5,1 TWh šilumos.
Vėjo jėgainių plėtrai reikalinga investicija, pagal jų planą, būtų 2,5 mlrd. Lt – papildoma elektros gamyba turėtų sugeneruoti 1,1 TWh.
Skaičiuojama, kad biodujų elektrinių plėtrai reikėtų 1,2 mlrd. Lt ir būtų galima papildomai gaminti 0,6 TWh elektros energijos.
Gairėse teigiama, kad hidroelektrinių plėtrai reikėtų dar 0,05 mlrd. Lt, tai leistų papildomai gaminti 0,05 mlrd. TWh.
Į saulės elektrinių plėtrą siūloma dar investuoti 0,04 mlrd. Lt, taip būtų papildomai generuojama 0,009 Twh elektros energijos.
Pridėjus saulės kolektorius, katilines bei gamtinėmis dujomis kūrenančias kogeneracines elektrines skaičiuojama, kad elektros energijos sektoriaus vystymui reikėtų 10,4 mlrd. Lt.
Gairėse nurodoma, kad 2020 m. elektros iš atsinaujinančių išteklių dalis bendrame elektros sunaudojime galėtų sudaryti 56,3 proc., 2030 m. - 86,2 proc., 2050 m. - 90,8 proc.
Be ES paramos elektra brangtų
Tačiau kartu pašnekovas pripažino, kad išlaikyti nedidėjančias tokios energetikos elektros kainas būtų galima išlaikyti tik sulaukus Europos Sąjungos fondų lėšų.
„Pagrindinė esmė yra 14 biokuro elektrinių pastatymas didžiuosiuose miestuose. Biokuro ištekliai yra didelis, turime centralizuotą šilumos ūkį, todėl turime palankias sąlygas biokuro elektrinėms“, - įsitikinęs M. Nagevičius.
Konfederacijos atstovas pabrėžė, kad visos investicijos į biokurą sudarytų 5 mlrd. Lt – norint išlaikyti panašias elektros kainas kaip dabar, reikėtų 1,5 mlrd. Lt ES paramos.
„Be struktūrinių fondų elektra išeitų brangesnė nei atominė, kiek buvo skaičiuojama pagal optimistines prielaidas, bet būtų decentralizuota gamyba“, - tikino M. Nagevičius. Advokataudamas biokuro kogeneracinėms elektrinėms pašnekovas teigė, kad jos padėtų sukurti pastovių darbo vietų. Taip pat atsiradus keliems gamintojams sumažėtų elektros perdavimo tinklų nuostoliai.
„Taip pat saugumas ir patikimumas. Jei yra vienas agregatas, tai jam sustojus kyla viena didelė bėda. Jei yra keletas, tai vienos sustojimas nedaro įtakos visai energetikos sistemai“, -pridėjo jis.
„Lietuvos energija“ statys naują agregatą
„Vertinant alternatyvas, reikia atsižvelgti į tai, kad Lietuva vis dar yra energetinė sala ir priklausoma praktiškai nuo vienintelio pirminės energijos tiekėjo, todėl mums svarbu sukurti savarankišką ir efektyviai veikiančią savo energetikos sistemą. Tuo pačiu svarbu, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas žvelgiant iš regioninės perspektyvos. Turime įvertinti tai, kaip mūsų ir kaimyninių šalių energetikos sistemos vystysis ir atrodys po dešimties ir daugiau metų, kokį vaidmenį atliksime regioninėje ir visos Europos elektros energijos rinkoje“, - pabrėžė D. Misiūnas.
„Lietuvos energijos“ vadovas teigė, kad jau dabar įmonė vysto elektros energijos gamybos plėtros ir diversifikavimo strategiją: „Štai spalio viduryje oficialiai veikti pradėjo gerokai efektyvesnis nei senieji elektrinės blokai kombinuoto ciklo blokas, šiuo metu planuojame Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtrą pastatant 5-tąjį agregatą, svarstomos ir biokuro panaudojimo galimybės“.
