"Mes kalbame apie strateginius, didelius energetinius projektus, nebūtinai netgi, jeigu kalbame, ar atominė, ar kokia kita įmonė. Turime suprasti, kad Vyriausybėms keičiantis, strateginiai planai arba strategijos yra taip pat keičiamos, todėl labai kviesčiau visas politines jėgas dabar Seime sudaryti nacionalinį susitarimą, kokią gi energetikos strategiją mes turime turėti ir tada nuosekliai, nepriklausomai nuo to, kokia Vyriausybė, kairė ar dešinė, ar mišri, visi siektume kartu, kaip darėme dėl stojimo į Europos Sąjungą, dėl stojimo į NATO, kaip statėme Būtingę", - interviu LRT televizijos laidai "Teisė žinoti" trečiadienį sakė D.Grybauskaitė.

Dėl VAE reikia apsispręsti, bet negalima gyventi vien su alternatyvia energetika

Lietuvos politikai ir gyventojai kartu turi apsispręsti dėl Visagino atominės elektrinės (AE) projekto, nes tai yra ne vienos kadencijos projektas, teigia šalies prezidentė. Tačiau Dalia Grybauskaitė kol kas nesiryžta spėlioti, kaip elgsis dabartinė Vyriausybė.

"Nei aš viena, prezidentė, nestumsiu atominės, nei viena partija kokia nors neturi stumti, nes tokie projektai yra 3-4 Vyriausybių laikotarpiu. Turi visos politinės jėgos apsispręsti, kur Lietuva judės. Ar vis tiktai judės atgal į Rytus už truputį pigesnę elektros energiją šiandien, o rytoj už pilną politinę ir ekonominę priklausomybę nuo Rytų. Tai tokį apsisprendimą turime visi priimti kartu su žmonėmis. Ne tiktai politikai, visi", - tvirtino šalies vadovė, paklausta, ar Lietuva tęs Visagino AE projektą.

D.Grybauskaitė teigė, kad jeigu Lietuva neturės atominės energetikos, elektrą ji turės pirkti iš kitų šaltinių.

"Ekonominė ar energetinė nepriklausomybė susideda iš daugelio dalykų. Tai ir alternatyvioji energetika, energetiniai tinklai, suskystintų dujų terminalas, ir be jokios abejonės, jau dabar matome, kad turėsime didelę skylę neužpildytą ir reikės pirkti iš kažkur kitur elektros energiją, jeigu neturėsime atominės energetikos", - teigė D.Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, alternatyvi energetika brangiai kainuoja ir ją gali turėti tik turtingos valstybės.

"Aš vis tik linkėčiau mums visiems galų gale kartu susėdus apsispręsti su pagrįstais skaičiavimais, ką Lietuva sau gali leisti primiausia. Ar galime leisti sau gyventi tik su alternatyvia energetika, kuri yra labai brangi ir neturtingos šalys sau to negali leisti. Galime ir turime pasakyti mūsų žmonės labai aiškiai, kad jeigu turėsime tik alternatyvią energetiką, tik biokurą, tik saulės, tik vėjo, mes mokėsime už elektrą brangiau nei šiandien ir nereikia žmonių apgaudinėti. Turi būti tam tikras mišinys tarp konvencinio, taip vadinamo tradicinio kuro, ir naujoviško kuro, alternatyviojo kuro. Tik tada valstybė gali sau leisti truputį greičiau vystyti ekonomiką arba sąnaudos šiek tiek mažesnės. Mes galime mokėti brangiausiai visoje Europoje, būti švariausi, bet tai reiškia, kad neturėsime pinigų pensijoms, mokytojų atlyginimams, neturėsime iš ko gyventi", - teigė D.Grybauskaitė.

Dėl IAE problemų yra

Uždarydama sovietmečiu statytą nesaugią Ignalinos atominę elektrinę (IAE), Lietuva ir pati padarė klaidų, tačiau dėl naujos finansinės perspektyvos su Europos Komisija (EK) turi kalbėti, o ne konfliktuoti, teigia prezidentė.

Šalies vadovė naujai socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei siūlo svarstyti galimybę įkurti vieną instituciją, kuri būtų atsakinga už Ignalinos AE uždarymą.

"Manau, kad mūsų pareigūnai irgi parodė tam tikro nepatyrimo, kai išėjo į atvirą konfliktą su Europos Komisija. Su Europos Komisija, kaip ir su kitomis institucijomis reikia kalbėti, o ne konfliktuoti. Ir daužymas kumščiu per stalą tikrai daugiau pinigų neišmuš. Reikia ir patiems prisiimti atsakomybę už savo darbo kokybę ir mėginti įtikinti partnerius, kad mes sugebėsime ir kad mes galime atlikti ne tik kokybiškai, bet ir svarbiausia - skaidriai, nes pinigai didžiuliai. Po truputį kaltės turime prisiimti visi", - interviu "LRT televizijos" laidai "Teisė žinoti" sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, IAE uždarymas yra iššūkis, nes dar niekas neuždarė rusiškų BMK tipo reaktorių.

"Ne tik Lietuva uždaro (IAE - BNS), bet ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), ir Europos Komisija, ir Lietuva. Čia norėčiau pasakyti, kad visa trijulė ne visai sėkmingai tai darė iki šiol. Yra labai daug objektyvių priežasčių, būtent dėl to, kad labai sudėtingas projektas. Bet yra ir subjektyvių priežasčių, be jokios abejonės. Lietuvoje turime keletą žinybų, kurios tai daro ir manau, kad ir naujoji Vyriausybė vistik turėtų koncentruoti ir padaryti vieną atsakingą instituciją, kad ji efektyviau galėtų prižiūrėti uždarymo procesus", - teigė prezidentė.

Jos nuomone, projektas stringa ir dėl rangovės Vokietijos įmonės "Nukem", kuri yra Rusijos kapitalo.

"Imant 100 proc. konteinerių, beveik 99 proc. yra kažkokių techninių nukrypimų nuo projekto. Taigi, priežiūros prasme tiek ERPB, tiek donorai vistik pražiūrėjo. Manyčiau, kad proesas sudėtingas, kompleksinis, mūsų - Lietuvos galvos skausmas ir Europos, aš manau, nes Europos prašymu mes tokį reaktorių uždarome, todėl tam reikia ir pajėgumų, ir administracinių gebėjimų, ir pinigų", - sakė D.Grybauskaitė.

Šalies vadovė teigė, kad nors Lietuva siekia gauti daugiau lėšų IAE uždarymui, derybas sunkina tai, kad ji nesugebėjo panaudoti dalies anksčiau skirtų pinigų.

"Jeigu buvusioje perspektyvoje mes gavome apie 800 mln. litų, sugebame panaudoti tik 400-500 mln. litų. Beveik 300 mln. litų nebus panaudota. Yra problema, ir ypač derybinė problema dėl naujosios finansinės perspektyvos, bet bet kokiu atveju Europa mums padės, nes tai yra bendras europinis projektas, uždarinėsime tikrai ne vieni, tai ir mūsų ir pačios Europos įsipareigojimas, bet naujai Vyriausybei tas palikimas bus nelengvas", - sakė D.Grybauskaitė.

Tarptautinis IAE uždarymo donorai gruodį sustabdė vieno Ignalinos AE uždarymo projekto finansavimą. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad IAE operatorė ir projektą įgyvendinantis Vokietijos įmonių "Nukem" ir GNS konsorciumas iki šiol nesugebėjo išspręsti jau ilgiau kaip dvejus metus trunkantį ginčą dėl konkretaus projekto įgyvendinimo.

Rusijos energetikos milžinės "Rosatom" valdomos "Nukem Technologies" ir GNS konsorciumas, smarkiai vėluodamas, įgyvendina milijardinės vertės Ignalinos AE uždarymo projektus.

Pagal naują Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą, Lietuva iki 2020 metų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui realiomis kainomis gautų 460 mln. eurų (1,588 mlrd. litų) - daugiau nei dukart daugiau nei siūlyta anksčiau (210 mln. eurų), be to, finansavimas būtų skirtas ilgiau - ne iki 2017 metų, kaip siūlyta iki šiol.

Tačiau naujausias pasiūlymas yra kur kas mažesnis nei prašo Lietuva - 770 mln. eurų. Iki 2030 metų Lietuvai reikėtų dar apie 1,5 mlrd. eurų.Pasigenda vadybos

Iki kovo pabaigos pristabdžius finansavimą Ignalinos atominės uždarymui (IAE) iš Europos Sąjungos fondų, naujoji Vyriausybė turi sustiprinti IAE uždarymo proceso vadybą, tokios pozicijos laikosi Prezidentūra.

„IAE pateikė papildomus 45 klausimus į „Nukem“ atsiųstą paaiškinimą. Rangovas privalo pateikti atsakymus iki 2013 m. sausio 29 d. Tokia situacija netenkina visų, o ypač donorų, nes einant laikui uždarymas tik brangsta. Tai suprato ir įvertino ir Europos Komisija. Todėl siekiant rasti optimaliausią sprendimą finansavimas buvo pristabdytas. Yra ir kitų nesutarimų dėl technologinės įrangos, todėl būtina patikrinti ar ji atitinka visus reikiamus saugos parametrus. Kompromisų dėl saugumo būti negali. AE privalo būti uždaryta ypatingai saugiai“, - į DELFI klausimus dėl IAE uždarymo atsakė Prezidentės spaudos tarnyba.

Ji primena, kad mokėjimai naujai atliekamiems atominės uždarymo darbams yra pristabdyti iki 2013 metų kovo 31 dienos.

„Rangovas visus atsakymus į keliamus klausimus turi pateikti iki sausio 29 dienos, todėl tikimasi, kad jau šį pavasarį mokėjimai bus atnaujinti. Tačiau naujoji Lietuvos vyriausybė turi sustiprinti uždarymo proceso vadybą, - dėstoma Prezidentūros pozicija. - Atominės jėgainės uždarymas – tai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos rūpestis. Tokio RBMK tipo reaktorių istorijoje dar niekas nėra uždarinėjęs. Kartu su mūsų šalimi jo uždarymu rūpinasi Europos Komisija ir Europos Rekonstrukcijos bankas. Kadangi tai – itin sudėtingas, precedentų neturintis įvykis, natūralu, kad visos uždarymu suinteresuotos pusės susiduria su įvairiomis problemomis.“

Anot Prezidentės spaudos tarnybos, „tenka tik apgailestauti, kad rangovas – kompanija „Nukem“ - pateikė kitokią technologinę įrangą nei buvo sutarta. Vien tik 99 iš 100 konteinerių buvo nustatyti techniniai nukrypimai“.

DELFI skelbė, jog už mokesčius atsakingas Lietuvos deleguotas eurokomisaras Algirdas Šemeta sako, kad laikinai sustabdytą finansavimą didžiausiam Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui galima vertinti kaip papildomą spaudimą įgyvendinti projektą.

Ignalinoje šiuo metu vykdomi du dideli projektai: panaudoto branduolinio kuro laikina saugykla (B1) ir naujas Ignalinos AE kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (B2/3/4).

B1 kainuoja 193,5 mln. EUR (668 mln. litų), projekto pradinė kaina siekė 92,7 mln. EUR (320 mln. litų). Projekto kaina padidėjo dėl to, kad buvo įsigyta 150 papildomų konteinerių (256,2 mln. litų: 206,1 mln. litų už konteinerius ir 50 mln. litų kainos pabrangimo koregavimas), likusi suma 91,2 mln. litų skirta nenumatytoms situacijoms apmokėti: papildomos darbo jėgos pritraukimas - 20,7 mln. litų, bei kitokioms rangovo pretenzijoms apmokėti.

B234 kainuoja 124 mln. EUR (428 mln. litų), projekto pradinė kaina 120 mln. EUR (414 mln. litų).

Projektas pabrango 13,7 mln. litų, nes buvo priimtas taikintojo sprendimas dėl B3/4 ribų perkėlimo (8,4 mln. litų), taip pat dėl projekto keitimų, suderintų su Ignalinos AE (5,3 mln. litų).