Tai po Vyriausybės posėdžio patvirtino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė. Šią savaitę ir tarpušvenčio metu komisija planuoja pakeisti reikalingus teisės aktus.
„Šiandien priimti nutarimai turi keletą krypčių, ne vien tik fizinį remtinos elektros energijos kiekio sumažinimą, dar bus reikalingi skaičiavimai, bet, manau, mes galime orientuotis tarp 1 ir 1,5 cento (mažesnę elektros kainą už kilovatvalandę (kWh) vartotojui – DELFI)“, - sakė D. Korskaitė.
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius patikino, jog sumažinta gamybos kvota „Lietuvos energijai" nekelia jokios grėsmės sistemos patikimumui. Vyriausybės nutarimu ji sumažinama mažiau nei numatyta šiemet ir buvo pernai, iki 0,9 teravatvalandės (TWh) per metus. Pernai ši kvota siekė 1,1 TWh, šiemet 1,4 TWh. Anot ministro, minimali kvota, reikalinga elektros sistemos saugumui yra 0,66 TWh.
Lapkritį VKEKK pritarė bendrovės „Lesto“ siūlytiems elektros energijos kainų pakeitimams, kurie numato, kad už elektrą gyventojams nuo kitų metų teks mokėti vidutiniškai 13 proc. daugiau. Įskaičiavus PVM, vidutinė elektros kaina auga iki beveik 52 ct/kWh. Šiuo metu už elektros energijos vienos laiko zonos tarifą yra mokama 46 ct/kWh (su PVM).
Atsižvelgus į priimtą Vyriausybės nutarimą, elektra galėtų brangti iki 50 – 51 ct/kWh.
Naujas kainas planuoja patvirtinti tarpušvenčiu
Pasak D.Korsakaitės, tam, kad VKEKK spėtų įgyvendinti visus Vyriausybės priimtus nutarimus iki sausio 1 d., bus keičiama viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) kainos nustatymo metodika, elektros įsigijimo kaina, supirkimo kaina „Lietuvos elektrinei“ ir VIAP bendra dedamoji – tai planuojama padaryti šią savaitę.
Po Kalėdų turėtų susirinkti „Lesto“ valdyba ir nustatyti taikymo tvarkas, kurioms VKEKK turės pritarti arba iškart po Kalėdų arba jau gruodžio 31 d.
D.Korsakaitė patikino, jog pakaks „Lesto“ valdybos ir VKEKK sprendimų, kad elektros kaina mažėtų.
„Tai yra pasikeitimas „Lesto“ persiuntimo tarifuose, „Lesto“ buitiniuose tarifuose ir tiek, kiek liečia „Litgrid“ tarifus, VIAP visuomet eina pagal visiškai atskirą sutartį, atskiras sutartis ir tai neturi nieko bendro su jų valdyba, o tos sutartys, kurios yra pasirašytos tarp vartotojų ir nepriklausomų tiekėjų, arba ir nenepriklausomų tiekėjų tinklų operatorių, jos turės būti peržiūrėtos“, - sakė ji.
Pasak D. Korskaitės, patvirtinus naujas elektros gamybos kvotas, „Lietuvos elektrinė“ dėl devintojo bloko paskolų ir veiklos problemų neturės.
Paklausta, ar netikėtas buvo antras elektros kainų keitimas šiemet D. Korsakaitė sakė: „Kvotų nustatymas ir kitų VIAP paslaugų apimčių nustatymas yra politinis klausimas ir šitą klausimą sprendžia politikai, kaip įvyko ir šį sykį ir mes esame pasiruošę įgyvendinti tai, kas buvo įgyvendinta priimtais Vyriausybės nutarimais.“
Planuoja pirkti dujų už 100-200 mln. litų mažiau
Po Vyriausybės posėdžio premjeras ir energetikos ministras teigė, jog sprendimas mažinti kvotą „Lietuvos energijai“ leis sutaupyti.
„Reikia dar vieną svarbų aspektą įvertinti – ekonominį. Bus mažiau perkama dujų ir bus mažiau išvežama iš Lietuvos pinigų mokant už dujas“, - sakė premjeras Algirdas Butkevičius, skaičiuojantis, jog per metus pavyks dujoms išleisti nuo 100 iki 200 mln. litų mažiau.
„Vyriausybė atidarė galimybę VKEKK įvertinti šią situaciją ir nustatyti naują kainų lygį, - sakė J. Neveroviučius. - Reikėtų vertinti paprastai, mes atsisakome gaminti iš brangių dujų ir perkame vietoje to pigesnę elektrą rinkoje. Analogija galėtų būti gana ūkiška: mano pažįstami pasakoja, kad turint dujų katilą namuose, įsirengė naują katilą pigesnei šilumai pasigaminti. Valstybės lygiu mes maždaug tą patį padarome.“
Pasak jo, sumažinus gamybos kvotą „Lietuvos energijai“ iki 0,9 TWh, buvo atsižvelgiama į tai, kad bendrovė įsirengė naują bloką ir yra skaičiuojamas jo atsipirkimas.
Keičiasi VIAP surinkimo tvarka
Nuo kitų metų sausio nepasikeitusi liks ir VIAP lėšų surinkimo tvarka – jas kaip ir iki šiol surinks tinklų operatoriai.
„VIAP lėšų judėjimas bus užtikrintas aplenkiant kitus asmenis, tačiau visą šitą judėjimą užtikrinant per valstybinių įmonių sąskaitas, - sakė D. Korsakaitė. - Sakyčiau, kad lėšų prasme nesusitaupo, nes VIAP administravimas ir taip turi nykstamąją menką dalį visame VIAP biudžete, tačiau tuo yra užtikrinamas viešųjų lėšų saugumas.“
Pasak jos, iki šiol galiojęs Vyriausybės nutarimas nustatė, kad nuo sausio 1 dienos VIAP lėšas didžiąja dalimi iš vartotojų surinks balansavimo energijos tiekėjai ir nepriklausomi elektros energijos tiekėjai bei jas perves po tam tikro laiko į VIAP administratoriaus sąskaitas.
„Dabar šita grandis Vyriausybės nutarimu yra panaikinama ir lieka gerokai tiesesnis kelias iki VIAP lėšų administratoriaus, tai: vartotojas, tinklai, administratorius, paslaugų teikėjas“, - apibendrino ji.
VIAP lėšas dabar rinks „Litgrid“, „Lesto“ ir šeši mažesnieji skirstomieji tinklai.
„Akcentas, kurį aš asmeniškai dėčiau, tai yra lėšų saugumas“, - sakė D. Korsakaitė.
2013 m. iš vartotojų planuojama surinkti 963,961 mln. litų VIAP mokesčio.
