„Atrodo, kad importuojančios dujas valstybės turi vieną iš dviejų pasirinkimų, kuris man, kaip dujas vartojančiam asmeniui ir piliečiui atrodo vienodai blogos, klausimas, ką pasirinkti, t.y. ar investuoti papildomai į konkurenciją dujų ūkyje didinančias priemones, buvo teisingai parodyta, kad tai kelia galutinę kaina vartotojui, ar to nedaryti ir turėti monopolinę kainą kuri priklauso nežinau nuo ko: nuo noro, nuo politikų valios, nuo politinės situacijos? Bet kokiu atveju, tai yra blogai“, - „Gazprom“ atstovo klausė asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas.
„Taip, bijau, kad tai yra gyvenimo faktas: jei valstybė yra priklausoma nuo importo šaltinio, ji susiduria su labai sudėtingu iššūkiu. Aš manau, kad duoti patarimą viršija mano kompetenciją, tačiau pasakysiu štai ką: Japonija su šituo iššūkiu susidūrė metų metais, ji perka suskystintas gamtines dujas ilgalaikiais susitarimais, jie yra įsiskolinę už naftą ir jie turi ilgalaikius santykius su tiekėjais. Įdomu yra ir tai, kad Jungtinė Karalystė ir JAV, kurios šiuo metu yra sėkmingiausiai liberalizuotos rinkos šiai dienai, arba yra savarankiškos, arba buvo pakankamai savarankiškos, kai liberalizacija prasidėjo. Tai štai ką aš turiu mintyje sakydamas, jog nesilažinčiau iš to, jog konkurencija užtikrins žemas kainas, tuo labiau amžinai.
Aš manau, kad ES ketinimas turėti didesnę vidaus rinką yra siekiant užtikrinti tiekimo patikimumą, nes vienoje vietoje dujų trūksta, kitoje vietoje jų yra šiek tiek atliekamų ir (kurti bendrą rinką - DELFI), akivaizdu, yra tiesiog sveika nuovoka. Jungtys gali padėti šį ketinimą įgyvendinti, tačiau jos nėra nemokamos, kažkas turi mokėti už tuos dujotiekius. Jungtinėje Karalystėje mes dabar turime analogišką diskusiją dėl dujų saugyklos būtinumo: tai būtų tarsi draudimo priemoka, bet vis teik tai būtų priemoka, - dėstė A. Barnesas. - Kai kuriuose Jungtinės Karalystės laikraščiuose galima pamatyti nuomonių, kad mes nenorime priklausyti nuo rusiškų dujų, tačiau, antra vertus, Rusija turi daug dujų.“
Buvęs premjeras, verslininkas ir verslo konsultantas Aleksandras Abišala reagavo į A. Barneso atsakymą, teigdamas, jog išgirdo abejonę, kas yra geriau, konkurencija, ar geros derybos.
„Man regis britų pavyzdys, kurie nepakankamai save aprūpina dujomis, olandų pavyzdys, kur nėra iš viso jokių dujų, rodo, kad kur yra konkurencija, yra ir rezultatas vartotojui, - teigė jis. - Kur jūs matote problemas, ar reguliavime, ar dar kur nors? Aš suprantu, kad velnias detalėse, bet daugelį tų detalių praktika yra apšlifavusi, kaip suprantu.“
„Konkurencija, žinoma, verta plojimų, nes jos buvimas sutampa su gerais rezultatais, bet yra ir kitų veiksnių energetikos rinkoje, į kuriuos reikia atsižvelgti, tai nėra alaus ar automobilių tiekimas, tai yra modernios ekonomikos šerdis“, - komentavo A. Barnesas, vardindamas, kad reikia atsižvelgti į dujotiekio naudojimo kainą.
Anot jo, dujotiekio naudojimo kaina yra didelė, ypač, jei juo gabenami nedideli kiekiai išteklių, nes investuotojai bet kuriuo atveju nori gauti grąžą ir sudėtinga yra užtikrinti balansą tarp ekonominės rizikos užtikrinimo ir investuotojų viršpelnių.
„Aš nesu už, ar prieš rinką, Europos Sąjungos trečiasis energetikos paketas jau yra sukurtas, teisės aktai egzistuoja, - teigė A. Barnesas. - Tačiau klausimas yra kaip užtikrinti, kad visų dalyvių interesai būtų pripažinti, tai: gamintojų, vartotojų, tarpinių paslaugų tiekėjų ir t.t., nes galiausiai nei vieno iš mūsų interesu nėra tai, kad dujų rinka neveiktų. Iš mano perspektyvos žiūrint, tai, kas vyksta, pavyzdžiui, su atsinaujinančia energetika, akivaizdu, kad dujos yra išstumiamos iš rinkos dėl viena vertus perdėtų subsidijų, o kitą vertus silpstančios Aplinkos taršos leidimų (ATL) schemos.“
Apie tai jie diskutavo per „Verslo žinių“ konferenciją „Energetikos forumas 2012. Naujoji Lietuvos energetika: galimybės verslui“, kurios metu A. Barnesas skaitė pranešimą „Regiono dujų sektoriaus apžvalga, ateities tendencijos ir perspektyvos“.
