„Politiškai ir ekonomiškai esame Europos Sąjungos dalis, tačiau kalbant apie energetikos sektorių, reikia pasakyti, kad dar vis dar nesame integruoti į Europos Sąjungą. Visiems yra akivaizdu, kad energetika tapo neatsiejama geopolitikos dalimi, o didžioji energetika - didžiosios geopolitikos sudedamąja. Manau, kad dėl šių aplinkybių energetikos sektorius yra smarkiai politizuojamas, šie procesai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, o dažnai yra perkeliami į tarpvalstybinių santykių lygį, - jis kalbėjo per „Verslo žinių“ konferenciją „Energetikos forumas 2012. Naujoji Lietuvos energetika: galimybės verslui“. - Iki šiol negalime pasirinkti iš kur importuoti dujas ar elektros energiją, esame pernelyg priklausomi nuo vieno tiekėjo išteklių ir nuo jo geros valios ar jos nebuvimo priklauso mūsų kasdieninis gyvenimas. Negalime kalbėti apie bendrą Europos Sąjungos rinką su bendromis taisyklėmis, kol neturime fizinių jungčių.“
J. Neverovičius teigė, jog dėl to be galo svarbūs yra sprendimai dėl dujų ir elektros jungčių bei rinkų sujungimo planai.
„Manau, kad reikėtų įtraukti ir naujus projektus, suteikiant tiems projektams regioninį statusą, skiriant visokeriopą paramą ir, jeigu reikės, taip pat ir finansavimą. Neginčytinas faktas, kad visi Lietuvos vykdomi energetiniai projektai turi reikšmės visam Baltijos regionui, tai ir Lietuvos – Lenkijos planuojamas dujotiekis, kuris sujungs Baltijos šalis su likusiomis Europos Sąjungos šalimis, „NordBalt“ jungtis, kuri sujungs Baltijos šalis su Skandinavija, „LitPolLink“ jungtis, kuri susies Baltijos šalis su Vakarų Europa ir yra pagrindinė prielaida Baltijos šalių integracijai į Europos kontinentinius tinklus“, - dėstė ministras.
Pasak jo, šie projektai leis Baltijos šalims integruotis į Europos Sąjungą ir apie juos yra kalbama naujosios Vyriausybės programoje. Joje taip pat yra planų sukurti savarankišką energetikos sistemą, dujų ir biokuro sektoriuose skatinti konkurenciją ir rinkos atsiradimą, o suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba išlieka prioritetu, kaip ir konkurencija ir šilumos tiekimo srityje.
„Žinau taip pat, kad visus labai domina klausimas, kokia ateitis laukia atominės elektrinės projekto, naujienos šiai dienai yra tos pačios. Galiu tiktai pasikartoti, kad reikia dar kartą projektą įvertinti visais aspektais: ekonominiu, inžineriniu, branduolinės saugos ir tuomet įvertinus referendumo rezultatą, viešai apsvarsčius sprendimą, pasitarus su visais partneriais, priimti labai atsakingą sprendimą. Manau, kad šiuo klausimu dar ne kartą bus diskutuojama įvairiuose formatuose“, - sakė J. Neverovičius.
Anot jo, šiandien energetikos klausimai pirmiausia yra siejami su energetiniu saugumu, savarankiškumu ir europinės darbotvarkės įgyvendinimu, todėl energetiniai klausimai bus sprendžiami visus vyriausybės lygmeniu,
„Labai tikiuosi, kad savo ateitimi sugebėsime pasirūpinti patys, kad sugebėsime perimti geriausias praktikas iš kitų šalių, sugebėsime atlikti mūsų namų darbus Lietuvoje ir taip pat sugebėsime bendradarbiauti ir sutarti su mūsų užsienio partneriais“, - apibendrino J. Neverovičius.
