Anot įmonės, ji identifikavo ne vieną Europos Sąjungos teisei prieštaraujančią SGD terminalo įstatymo nuostatą.
„Lietuvos dujoms” užkliuvo reikalavimas privalomai pirkti 25 proc. dujų kiekio iš terminalo, apribojimas dėl „imk arba mokėk“ įsipareigojimų dujų importo dujotiekiais sutartyse, pasinaudojimo SGD terminalu apribojimas kitoms ES valstybėms narėms; SGD terminalo projekto įgyvendinimo kaštų įtraukimas į dujų perdavimo paslaugos.
„Iki šiol SGD terminalo projekto įgyvendinimas buvo lydimas prasilenkiančių su tikrove valstybės pareigūnų ir projektą įgyvendinančios bendrovės pareiškimų, kad konkurenciją iškraipančios SGD terminalo įstatymo nuostatos reikalingos, neva užkirsti kelią dabartiniam išoriniam dujų tiekėjui į Lietuvą sudaryti ilgalaikes sutartis ir taip blokuoti suskystintų gamtinių dujų tiekimą į Lietuvą. Tačiau noriu priminti, kad tradiciškai Lietuvos dujų tiekimo įmonės dujas vartotojams parduoda pagal ne ilgesnes kaip vienerių metų sutartis ir visi vartotojai turi teisę laisvai pasirinkti kitą dujų tiekimo įmonę, kuri jiems dujas tiektų palankesnėmis sąlygomis. Vartotojų pasirinkimas visiškai nepriklauso nuo to, ar turi tiekimo įmonė ilgalaikę sutartį su išorės tiekėju, ar ne. Didžioji dalis stambių vartotojų, pvz. centralizuotai tiekiančios šilumą ar gaminančios elektrą energetikos bendrovės, pagal teisės aktus privalo kasmet organizuoti viešuosius pirkimus, kuriuos laimi geriausias sąlygas pasiūlęs dujų tiekėjas. Todėl bet kuris naujas suskystintų gamtinių dujų tiekėjas, galintis pasiūlyti pigiau ir/ar lanksčiau pirkti dujas, gali iškart užimti ženklią dalį rinkos. Jokios 25 proc. taisyklės tam nereikalingos. Tokios taisyklės, atvirkščiai, sukurtų „šiltnamio“ sąlygas pasirinktiems suskystintų gamtinių dujų tiekėjams, ir nuo to dujų kaina Lietuvos rinkoje tik padidėtų“, – pranešime cituojamas „Lietuvos dujų“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, komercijos direktorius Joachimas Hockertzas.
Primename, kad lapkričio pabaigoje Lietuvos dujų asociacija, vienijanti „Lietuvos dujas“, „Dujotekaną“, „Haupą“, „SG dujas“ ir mokslo ir tyrimo įstaigas, pateikė skundą Europos Komisijai dėl neteisėtos valstybės pagalbos skyrimo ir kitų konkurenciją iškraipančių nuostatų įstatyme, kuris reglamentuoja SGD terminalo statybą Klaipėdoje.
"Dujininkai nori išlaikyti savo monopolį, todėl ir sukilo prieš alternatyvą gauti pigesnių dujų", - tuomet komentavo laikinai energetikos ministro pareigas einantis Arvydas Sekmokas.
DELFI skelbė, kad Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina įrengti dujų terminalą, kuris sukurs alternatyvą Rusijos dujų monopolisto "Gazprom" tiekiamoms dujoms, o terminalo statyba iš dalies bus finansuojama iš gamtinių dujų tarifo.
"Achemos" koncernas taip pat skelbė, jog įmonė kreipėsi į Europos Komisiją, nes mano, kad valstybė nesąžiningai elgiasi vartotojų atžvilgiu įgyvendindama SGD terminalo projektą ir įtraukdama į dujų kainą priedą, skirtą iš dalies projektui finansuoti.
Nuo kitų metų gamtinės dujos buitiniams vartotojams pinga apie 8 centais, tačiau jei į dujų tarifą nebūtų įskaičiuotas SGD terminalas, jos galėtų pigti apie 12 centų.
