Rusijos bendrovės „Inter RAO JES“ antrinė įmonė – „Inter RAO Lietuva“ nuo 2017 m. ketina tiekti elektrą į Lenkiją ir Baltijos valstybes iš prie Kaliningrado statomos Baltijos AE. Tačiau tranzitui reikia naujo energetikos tilto iš Kaliningrado srities į Lietuvą ir toliau – į Lenkiją.

Iki spalio referendumo, kuriame lietuviai balsavo prieš atominės jėgaines statybas Visagine, vyriausybė nematė būtinybės kurti galingos elektros tiekimo linijos į Rusiją. Tačiau nepriklausomi ekspertai įsitikinę, kad į esamus Baltijos regiono energetikos projektus bus įtrauktos pataisos.

Komentuodamas elektros iš Baltijos AE eksportą, Geopolitinių tyrimų centro vyresnysis specialistas Vadimas Volovojus pabrėžė, kad Rusija seniai tikėjosi, jog Lietuva bus tranzitinė teritorija. Todėl Maskva suinteresuota, kad Vilnius įgyvendintų senus energetinės sanglaudos su Lenkija ir Švedija planus.

Pagrindinė Rusijos energijos tiekimo į Europą plano dalimi turi tapti galingos elektros tiekimo linijos iš Kaliningrado į Lietuvą statybos, todėl svarbu, kaip Lietuvos dalyvavimo tokio pobūdžio projekte naudą įvertins vyriausybė, besiformuojanti po neseniai įvykusių Seimo rinkimų, mano V. Volovojus. Jis priminė, kad ankstesnė valdžia stengėsi atskirti Lietuvos energijos sistemą nuo rusiškos, išlikusios dar nuo tarybinių laikų, todėl nesutikdavo statyti galingesnės elektros tiekimo linijos iki Kaliningrado.

Specialistas prognozuoja, kad ir naujoji vyriausybė neskubės prisidėti prie atominio Rusijos projekto. Nors, V. Volovojaus nuomone, Lietuvai būtų logiška prisijungti prie Baltijos elektrinės statybų, tada galėtų uždirbti iš energijos tranzito, taip pat „pirkti atominę energiją, kurios kaina bus ne didesnė, nei galima savos AE kaina“. Specialisto įsitikinimu, tam reikia sustabdyti inerciją Lietuvos ir Rusijos santykiuose, taip pat suprasti Rusijos interesus, kuri nori įtraukti Lietuvą į savo verslo schemas. V. Volovojaus teigimu, neatmestina ir tokia galimybė, kad Rusija galbūt pastatys tiesioginį elektros tiltą kartu su Lenkija, o Lietuvą apeis.

Pirmenybės teisė

Elektros energijos tiekimo iš Baltijos AE į Lenkiją galimybę įdomiu verslo pasiūlymu laiko ir Varšuvos socialinių ir ekonominių tyrimų centro ekonomikos srities specialistas Voicechas Pačinskis. Jis pabrėžia, kad šalis gamina savo elektros energiją ir šiek tiek priklauso nuo išorės šaltinių, taip pat ir nuo Rusijos. „Bet jau artimiausiais metais Lenkija gali susidurti su elektros stygiumi. Jei pirmiausia bus pastatyta Kaliningrado AE, galimas importas“, – konstatuoja analitikas.

Jo nuomone, rusiškos AE atsiradimas gali turėti įtakos planams dėl dviejų AE statybų Lenkijoje. Specialistas pabrėžė, kad kol kas Lenkijoje tik apariama šių projektų ekonominė nauda, o jų įgyvendinimas įmanomas ne anksčiau, nei 2020 m. Na o jeigu Lenkijos įmonės sudarys ilgalaikes sutartis dėl elektros pirkimo iš Baltijos AE, pasikeis ir potencialios sąlygos investuoti į elektrinės statybas Lenkijoje, įsitikinęs V. Pačinskis. Todėl jis neatmeta galimybės, kad Lenkija gali prisijungti prie elektros tiekimo iš Rusijos į Europą infrastruktūros planų.

Galimas planų koregavimas

„Pakeitimai Baltijos šalių energetikos projektuose realizavus Baltijos AE statybas, bus didžiuliai“, – įsitikinęs fondo „Energetikos ir finansų institutas“ Ekonomikos departamento vadovas Sergejus Kondratjovas. Jis pateikė kelis argumentus atominės energijos iš Kaliningrado į Europą naudai.

Pirmas – sugriežtinimas Europos Sąjungos reikalavimų dėl ekologijos, kurie, specialisto nuomone, privers Lenkiją palaipsniui atsisakyti elektros, kurios 90 proc. gauna, kasant anglį. Antras – greitesnis AE Vokietijoje uždarymas, paveiksiantis Europos energetinį balansą. Be to, analitikas įsitikinęs, kad elektros iš AE kainos bus vartotojams kur kas patrauklesnės, lyginant su dujų kainomis ilgalaikėje sutartyje su „Gazprom“.

Vienas iš sunkumų, kylančių elektros iš Baltijos AE eksporto kelyje, gali būti užsitęsusios Lietuvos ir Lenkijos derybos dėl tinklo infrastruktūros statybų, pabrėžia Rusijos analitikas. „Sunkumų gali kilti tuo etapu, kai lietuviai ir lenkai pradės siekti kuo mažesnės kainos už elektrą, o „RAO UES“, kaip tiekimo iš būsimos elektrinės operatorius, tuo nesuinteresuotas“, – mano S. Kondratjovas. Jo teigimu, iš karto po Baltijos elektrinės pradės veikti baltarusiška AE Astrave. „Tai užtikrins pajėgumo proficitą regione, ir (elektros) energijos kainos bus nedidelės“, – įsitikinęs specialistas.

V.Volovojaus komentaras DELFI

Pridedame V.Volovojaus komentarą, kuris DELFI buvo atsiųstas jau po to, kai pasirodė „Deutsche Welle” tekstas.

Tekstas „Ką Lietuvai duos Kaliningrado atominė elektrinė“ diskredituoja mano ir Geopolitinių studijų centro vardą. Pokalbio su „Deutsche Welle” žurnaliste metu buvau klausiamas apie Rusijos ir Lietuvos požiūrį į Kaliningrado atominę elektrinę. Mano pagrindinė žinia buvo ta, kad Rusija nori padaryti Lietuvą savo branduolinių verslo schemų dalimi, Lietuva gi Kaliningrado atominį projektą vertina vienareikšmiškai kritiškai, kas atsispindi nuoseklioje šalies užsienio politikoje šiuo klausimu. Lygiagrečiai pabrėžiau, kad nauja Lietuvos valdžia tikrai neskubės keisti požiūrio į šį klausimą.

Tuo pat metu pabrėžtina, kad galutinis „Deutsche Welle” publikacijos tekstas nebuvo su manimi suderintas, ir žurnalistė faktiškai savaip interpretavo mano žodžius bei sudeliojo akcentus sau naudinga linkme – pirmiausiai dėl logiškumo Lietuvai prisidėti prie Kaliningrado atominės elektrinės statybų, ko aš neteigiau.