Džiaugiatės šiltėjančiu klimatu? Neskubėkite – tai gali branginti elektrą

Ateityje klimato reiškiniams tik stiprėjant, su sunkumais susidurs ne tik stichinių nelaimių besibaiminantys gyventojai, bet ir verslininkai. Didžiausios problemos laukia elektros energetikos ūkio – būtent nuo elektros tiekimo labiausiai priklauso ir ryšio tiekėjų veikla sudėtingomis sąlygomis. Vis tik, „Lesto” bendrovė visų atnaujinimo darbų atlikti iš karto neskuba - pašalinti susidariusius gedimus jiems pigiau, nei rekonstruoti elektros oro linijas.

Reiškiniai – vis ekstremalesni

Šalies gyventojai, atkreipę dėmesį į vis dažniau Lietuvoje siaučiančius škvalus ir perkūnijas, neklysta. Nors teigti, kad jų padaugėjo, nereikėtų, šie tampa vis ekstremalesni. „Reiškiniai darosi pavojingesni, staigesni, - sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistė Audronė Galvonaitė. - Škvalų, aišku, buvo ir anksčiau, bet tai nebuvo taip būdinga kaip dabar. Tie škvalai ir perkūnijos vis dažniau kartojasi ir darosi ekstremalesnės - kai trinkteli, tai trinkteli, kai jau prasiaučia, tai prasiaučia“.

Kasdieniame gyvenime šiuos pokyčius, meteorologės A. Galvonaitės manymu, pradeda jausti ir patys žmonės. „Dabar jau įprato visi pranešti - ir žiniasklaidai praneša, ir mums skambina, - sakė ji. - Jie jau pastebi, ir pastebi tuos pačius dalykus kaip, pavyzdžiui, ateinančias karščio bangas: dar nebuvo tokių karščių, kad vieną dieną temperatūra pakildavo iki 30 – 35 laipsnių šilumos ir išsilaikytų po savaitę“.

Stichiniams reiškiniams stiprėjant, galvas sukti apie klimato pokyčius priversti ir verslininkai. Kai kurių sričių bendrovės priverstos investuoti į technologijų kaitą tam, kad jų paslaugų tiekimas nebūtų sutrikdytas besikeičiančių orų. Nuo to, pasak A. Galvonaitės, pabėgti neįmanoma. „Tikrai nepabėgsi - reikės reaguoti į tai. Gali būti, kad prireiks daugiau investicijų tvarkant, taisant ir taip toliau - visa tai gali būti“, - sakė ji.

Apsaugojus gyventojus nuo nelaimių kiltų elektros kaina

„Lesto” atstovas spaudai Ernestas Naprys sakė, kad klimato pokyčius iš tiesų jaučia ir jų bendrovė. „Lesto” vertina gamtos stichijų sukeliamą žalą skirstomajam tinklui ir galima įžvelgti, kad kasmet stichinių reiškinių poveikis yra vis stipresnis. Pavyzdžiui, šiemet spalio 6 d. siautęs uraganinis vėjas elektros energijos tiekimą vienu metu nutraukė beveik du kartus didesniam vartotojų skaičiui lyginant su 2005 m. sausio 9 d. praūžusiu uraganu „Ervinas“. Pagal poveikį elektros skirstomiesiems tinklams tai buvo didžiausia audra per pastarąjį dešimtmetį. Po spalio 6 d. naktį siautusio itin stipraus vėjo elektros energijos tiekimas buvo sutrikdytas apie 140 tūkst. elektros vartotojų“, - sakė jis.

Pasak E. Naprio, siekiant apsisaugoti nuo stichinių nelaimių bendrovė keičia avaringiausias elektros oro linijas požeminėmis, montuoja per atstumą valdomus elektros linijų jungtuvus, valo elektros oro linijas. Vis tik, šiems darbams reikia itin didelių investicijų, kurias dar padidinus, pasak E. Naprio, nukentėtų ir paslaugų vartotojai.

„Kasmet į skirstomojo tinklo modernizavimą ir plėtrą „Lesto” investuoja apie 300 mln. Lt. Tačiau norint į požemines kabelines linijas rekonstruoti bent 30 proc. oro linijų, „Lesto” reikėtų investuoti daugiau kaip 3 mlrd. litų. Tai neišvengiamai didintų elektros energijos tarifus, tam reikėtų ir politinio sprendimo. Palyginimui, 100 mln. Lt papildomos investicijos vartotojams elektros energijos kainą turėtų didinti apie 1,5 ct/kWh. Vertinama, kad norint nutiesti 100 km kabelinio tinklo, reikėtų maždaug 10 mln. Lt investicijų“, - sakė jis.

E. Naprio teigimu, bendrovei pigiau pašalinti gedimus, nei atlikti visos sistemos rekonstrukciją. „Gedimo pašalinimas, be abejonės, yra pigesnis, nei visos oro linijos rekonstravimas į kabelinę“, - sakė „Lesto” atstovas. Jis teigė, kad bendrovei šiuo metu priklausanti didžioji dalis elektros linijų yra oro. „Reikėtų turėti omenyje, kad „Lesto” ūkį sudaro 123,75 tūkst. km elektros linijų – jų pakaktų tris kartus apjuosti Žemės rutulį. 82,7 proc. elektros linijų sudaro elektros oro linijos, o 18,3 proc. – elektros kabeliai“, - paaiškino jis.

„Lesto” atstovo teigimu, elektros tiekimo trukdžius lemia įvairūs veiksniai, kurių išvengti neįmanoma. Vis tik, didžioji dalis jo įvardintų priežasčių gali būti siejamas su elektros oro linijomis. „Bet koks išorinis poveikis, pvz., stiprus vėjas, gausus sniegas, pūgos, didelis šaltis, ar atvirkščiai, didelis karštis, daro poveikį skirstomojo tinklo įrenginiams, todėl tinklo eksploatacijos metu gedimų visiškai išvengti neįmanoma. Dažniausiai problemų kyla dėl žemės ir želdinių savininkų netinkamai prižiūrimų želdinių elektros linijų apsaugos zonose – savininkams yra numatyta atsakomybė jiems priklausančius želdinius genėti. Dėl stipraus vėjo krintančios šakos, ar virstantys medžiai sukelia apie pusę gedimų. Taip pat, stiprus vėjas gali nutraukti ar supinti laidus. - sakė jis. - Žiemą, esant itin dideliam šalčiui, laidai traukiasi, todėl dažnesni laidų nutrūkimo atvejai. Taip pat, esant natūraliai metų laikų kaitai ir sezoniškumui, vyksta natūralūs požeminio grunto judėjimai – nuo jų nėra apsaugotos ir kabelinės linijos“.

Bėdų dėl elektros tiekimo trukdžių kyla ir mobiliojo ryšio operatoriams

Dėl elektros tiekimo sutrikimų kenčia ir mobiliuoju ryšiu pasinaudoti norintys žmonės. „Omnitel“ verslo ir technologijų bendrųjų reikalų direktorius Rolandas Ryliškis sakė, kad mobiliojo ryšio operatoriai su problemomis dėl stichinių nelaimių labiausiai susiduria tam tikrais laikotarpiais. „Lietuvoje būna keletas periodų, kai mobiliojo ryšio tinklus smarkiau paveikia gamtinės sąlygos, bet ne tiesiogiai, o sutrikdydama elektros energijos tiekimą bei perdavimo sistemų darbą. Pirmiausia tai vasaros mėnesiai - dažniausiai rugpjūtis, kai per šalį nuvilnija galingi griaustiniai, lydimi liūčių, bei žiemos mėnesiai, kai elektros laidus nutraukia gausus sniegas ir pūgos“, - sakė jis.

„Bitė“ atstovė spaudai Laura Bielskė taip pat pastebėjo, kad jie nepatogumus dėl stichinių reiškinių pajunta tik dėl elektros tiekimo sutrikimų. „Pastebime, kad klimatas mūsų pačių bazinėms stotims jokios įtakos nedaro. Per penkiolika metų yra buvę vos du atvejai, kai dėl stiprių vėjų turėjome gedimus Klaipėdos regione. Visi kiti ryšio sutrikimai, dėl ko galimai mūsų klientams trumpam laikui gali dingti galimybė naudotis mobiliuoju ryšiu – elektra. Deja, per kiekvieną audrą tenka rūpintis savo bazinėmis stotimis, nes dėl laidų dažnai nutraukiamas energijos tiekimas. Štai šiems energijos praradimams ne dėl mūsų kaltės mes labiausiai ir ruošiamės – bazinėse stotyse nuolat talpiname kaip galima ilgiau veikiančius elementus, automatinius generatorius“, - kalbėjo ji.

Kaip pagrindinę problemą nutrūkusį elektros tiekimą įvardijo ir „Tele2” atstovas Andrius Baranauskas. „Iš esmės šitą bėdą galėtų ir turėtų spręsti valstybės institucijos. Kokia yra problema? Kaip žinia, elektros linijos buvo nutiestos jau labai seniai, o šiandien jos daug kur eina per privatų mišką. Nėra veikiančios sistemos, kuri priverstų miško savininkus iškirsti tuos pavojingus medžius, kurie auga prie elektros linijų“, - sakė jis.

Sniegui reikia ruoštis kasmet

Ar nesklandumų dėl galimų elektros trukdžių bus ir šią žiemą, kol kas pasakyti sunku. „Gali būti įvairiausių dalykų - ir trukdžių, nestabilumų, ką nors nuvers, sugriaus ar padarys. Bet taip bus nebūtinai – o gal bus kaip tik labai graži žiema“, - sakė A. Galvonaitė. Jos teigimu, kol kas prognozuoti, kokia laukia žiema, - sudėtinga.

„Vieni aiškina, kad šalta žiema, kiti – kad šalta. Aš manau, kad bus panašiai kaip vasarą - tai kol kas tiktai manymai, ne prognozė,– tai šilta, tai šalta. Tokia svyruojanti, kas ir būdinga Lietuvai – tai atodrėkiai, tai šaltukas“, - sakė ji. Tokie pasikeitimai kaip ir vasarą gali sukelti stichinius reiškinius. „Dėl visų staigių, su dideliu temperatūros skirtumu vykstančių svyravimų ir atsiranda visokie reiškiniai. Beje, turiu pasakyti, žiemą perkūnijos irgi būna“, - patikino ji.

Moteris juokavo, kad bent jau sniegui ruoštis reikėtų, nes šis lietuvius kasmet užklumpa netikėtai. „Mes juk visą laiką nustembame, kai Lietuvoje pradeda snigti. Į Lietuvą pirmą kartą visuomet ateina du dalykai – derliaus nuėmimas ir žiema. Kiek beperspėtum, vis tiek visuomet nustembama, kad Lietuvoje sninga“, - sakė ji.